VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. TSRS mokslininkai tyrinėjo įgulos skrydžio į Venerą galimybę, tačiau jie atsisakė idėjos, kai paaiškėjo, kad ten sąlygos nėra tinkamos, interviu RIA Novosti sakė Rusijos K. Ciolkovskio kosmonautikos akademijos mokslininkas Aleksandras Suvorovas.
"Atskira sritis yra hiperbolinė fiziologija ir medicina. Mūsų institute ji pradėjo kurtis dėl to, kad kosminės medicinos atsiradimo metu Sergejus Koroliovas, be Marso, svarstė galimybes skristi į Venerą", — teigė mokslininkas.
Tada jau žinota, kad Venera turi atmosferą, netinkamą kvėpuoti, o slėgis paviršiuje siekia 96 atmosferas, kas yra lygų panėrimui po vandeniu į beveik 1000 metrų gylį. Siekdamas išbandyti galimybę dirbti esant tokiam slėgiui, Biomedicinos problemų institutas kartu su TSRS mokslų akademijos Okeanologijos institutu 1981 metais suorganizavo panėrimą į 100 metrų gylį slėgio kameroje (šiame bandyme dalyvavo Suvorovas), o paskui — 350 ir 450 metrų.
"Galiausiai mes beveik įrodėme, kad 1000 metrų gylyje žmogus galėtų dirbti", — sakė jis.
Tokiomis sąlygomis sunku kvėpuoti, atsiranda dusulys, tačiau galima atlikti vidutinio fizinio krūvio darbus.
Tačiau kai į Venerą skrido automatinės stotys, paaiškėjo, kad ten atmosferoje labai daug anglies dioksido, aukšta temperatūra, tad palaipsniui idėja atlikti pilotuojamąjį skrydį į planetą išblėso.
"Tačiau yra faktas, kad teoriškai žmogus galės nusileisti Veneroje, apsivilkti skafandrą ir išeiti į jos paviršių. Jei mes galime pasinerti į 1000 metrų gylį, atitinkamai laikui bėgant galėsime išlipti Veneros paviršiuje", — teigė mokslininkas.
Pirmą kartą Venerą tarybinė stotis "Venera-4" pasiekė 1967 metais, tačiau tik 1970 metais "Venera-7" galėjo nusileisti ant planetos paviršiaus. Ji užfiksavo apie 90 atmosferų slėgį ir apie 475 laipsnių temperatūrą.
