VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Susisiekimo ministerija sudarė galimybes ūkininkams laikinai naudotis visuomenės poreikiams išpirkta žeme, kurioje bus tiesiamas "Rail Baltica" geležinkelis ir su juo susiję automobilių keliai, praneša ministerijos spaudos tarnyba.
Nacionalinė žemės tarnyba informuota, kad nuo Kauno iki projektinio geležinkelio linijos 96,9 km ūkininkai galės naudotis žeme iki 2021 metų sausio 1 dienos, o nuo šio taško iki Lietuvos ir Latvijos sienos žemę dirbti bus galima iki 2022 metų sausio 1-osios.
Taip pat ūkininkams bus išsaugota galimybė deklaruoti pasėlius Nacionalinei mokėjimų agentūrai ir gauti išmokas. Be to, visuomenės poreikiams paimtuose žemės sklypuose bus vykdomi tyrimai, tačiau projekto "Rail Baltica" rengėjai stengsis galimus tyrimus ir vietovės apžiūras vykdyti darant kiek įmanoma mažiau nuostolių žemės ūkio veiklai.
Šiuo metu vykdomos žemės paėmimo dokumentų pasirašymo procedūros dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl geležinkelio linijos "Rail Baltica" atkarpai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena.
Šio etapo metu planuojama iš viso paimti apie 1200 sklypų, kurių bendras plotas siekia apie 380 ha žemės, o maždaug 20 proc. jos sudaro miškai, visa kita — daugiausia žemės ūkio paskirties žemė.
Tai jau antras žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapas, pagal kurį žemė išperkama "Rail Baltica" poreikiams. Pačiam "Rail Baltica" geležinkeliui tiesti Panevėžio, Pasvalio, Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonuose visuomenės poreikiams išpirkti 1365 sklypai, kurių bendras plotas siekia apie 1244 ha. Maždaug ketvirtadalį šio ploto sudaro miško žemė, o 187 ha — valstybinės žemės sklypai.
Žemės paėmimo visuomenės reikmėms privažiuojamiesiems prie "Rail Baltica" automobilių keliams procedūras ketinama baigti iki 2020 metų pabaigos.
"Rail Baltica" projektas — tai geležinkelis, jungiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Maršrutą buvo numatyta pratęsti iki Suomijos naudojant vandens transportą, tačiau Helsinkis pristabdė savo dalyvavimą.
Projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Periodiškai pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas kainuos brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių.
Daugelis ekspertų skeptiškai vertina būsimą geležinkelį. Jie atkreipė dėmesį į projekto nerentabilumą ir jo ekonominį beprasmiškumą.
