VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Buvusi penktosios Suomijos koncentracijos stovyklos Karelijos ir Suomijos SSR teritorijoje kalinė Lenina Makejeva paskelbė esanti pasirengusi liudyti apie Suomijos okupacinės administracijos nusikaltimus Didžiojo Tėvynės karo metu.
Būdama vaikas, Makejeva dvejus metus ir aštuonis mėnesius praleido koncentracijos stovykloje Petrozavodsko teritorijoje. Raudonosios armijos kovotojai išlaisvino mirties stovykloje likusius kalinius 1944 metų birželio 28 dieną.
Anksčiau RIA Novosti, įgyvendindama projektą "Be senaties termino", paviešino Karelijos FSB išslaptintus anksčiau neskelbtus įrodymus apie Suomijos fašistų padarytus karo nusikaltimus prieš taikius sovietų piliečius. Pirmadienį Rusijos Federacijos tyrimų komitetas pradėjo suomių nusikaltimų Karelijoje karo metu tyrimą.
"Savo ruožtu esu pasirengusi liudyti. Gaila, kad FSB tik po 75 metų išslaptino nusikaltimų įrodymus. Tai turėjo būti padaryta daug anksčiau", — RIA Novosti pasakojo Makejeva. Ji yra buvusių nepilnamečių fašistų koncentracijos stovyklų Karelijoje kalinių sąjungos pirmininko pavaduotoja.
Rusijos tyrimų komitetas atlieka baudžiamąjį tyrimą. Ištyrę išslaptintą medžiagą ir patikrinę Suomijos įsibrovėlių bei jų bendrininkų veiksmus prieš taikius sovietų gyventojus, tyrėjai pateiks tinkamą teisinį vertinimą.
"Aš pati nusiunčiau laišką Suomijos prezidentei Tarjai Halonen ir gavau iš jos atsakymą: "Mes sumokėjome visas kontribucijas Sovietų Sąjungai". Aš rašiau, kad Vokietija savo ruožtu pripažino klaidas ir atsiprašė Rusijos žmonių, o suomiai, kurie buvo fašistų sąjungininkai, to nepadarė", — teigė Makejeva.
Tai, ką matė, dabar 84 metų moteris prisimena su ašaromis.
"20 kvadratinių metrų plote mūsų buvo 15. Blusos, utėlės... Prasidėjo epidemija. Vidurių šiltinė, skorbutas. Žmonės pradėjo mirti. Dėl netinkamos mitybos kalinių mirtingumas dar labiau padidėjo. Mūsų septynių narių šeimoje trys mirė nuo bado. Dilgėlės neturėjo laiko užaugti, jas iškart suvalgydavo. Už pažeidimus plakdavo sūdytame vandenyje mirkytomis gluosnių vytelėmis. O kartais gumine lazda su metaline poveržle gale", — prisimena Makejeva.
Anot jos, išgyvenusių Suomijos koncentracijos stovyklų buvusių kalinių yra labai mažai, jiems 80–90 metų. "O koncentracijos stovyklose Karelijos teritorijoje buvo 32 tūkstančiai žmonių, iš kurių 18 tūkstančių ten mirė", — sako Makejeva.
Ji taip pat sakė RIA Novosti, kad jai labai gaila, jog pergalės paradas Maskvoje dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėtas vėlesniam laikui. Makejeva yra įtraukta į garbės svečių sąrašą, tačiau bijo, kad vėliau negalės atvykti į paradą. "Jaučiuosi blogai, tiesiogine prasme laikausi vien iš entuziazmo", — skundėsi agentūros pašnekovė.
1941–1944 metais suomių kontroliuojamos Karelijos ir Suomijos SSR teritorijoje buvo įkurta keliolika "nenacionalinių" civilių stovyklų. 1942 metų balandžio pradžioje jose gyveno apie 24 tūkst. žmonių — apie 30 % okupuotos zonos gyventojų. Stovyklose, išslaptintų archyvų duomenimis, daugiausia buvo kalinami slavai, daugiau kaip 90 % — rusai, baltarusiai, ukrainiečiai. Pasak istorikų, per tuos stovyklų egzistavimo metus, per jas perėjo apie 50 tūkst. žmonių, iš viso suomių fašistai 1941–1944 metais pastatė 14 koncentracijos stovyklų, iš kurių šešios — Petrozavodske.
