VILNIUS, balandžio 24 — Sputnik. Amerikos mokslininkai atliko apklausą apie galimas COVID-19 gydymo strategijas, iš kurių keturios buvo atrinktos kaip perspektyviausios. Rezultatai paskelbti žurnale "Frontiers in Microbiology".
Veiksmingo naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 gydymo būdo dar nerasta. Šimtai tūkstančių tyrėjų ir gydytojų visame pasaulyje deda precedento neturinčias pastangas kurdami vaistus, vakcinas ir tobulindami diagnostinius testus.
Šių pastangų rezultatas iš dalies atsispindi straipsniuose, kurie kasdien pasirodo įvairiuose moksliniuose žurnaluose.
Amerikos Šiaurės Karolinos universiteto Čapel Hile tyrėjai apžvelgė daugiau nei 1 650 straipsnių apie COVID-19, pateiktų "Google Scholar" duomenų bazėje, taip pat 460 vykstančių klinikinių tyrimų, pateiktų "ClinicalTrials.gov" registre, rezultatus.
Nors dauguma šių testų yra labai ankstyvose stadijose, o straipsniuose pateikti duomenys yra preliminarūs ir skelbiami kaip juodraštiniai, autoriai, atsižvelgdami į situacijos sudėtingumą, nusprendė išanalizuoti eksperimentinių požiūrių įvairovę ir nustatyti perspektyviausius iš jų.
Tyrėjai pabrėžia, kad jų požiūris yra universalus ir gali būti pritaikytas ne tik SARS-Cov-2 virusui, bet ir kitiems potencialiai pavojingiems virusams, kurie gali pasirodyti ateityje.
"Koronavirusai kelia realią grėsmę žmonių sveikatai ir pasaulio ekonomikai. Pirmiausia turime apsvarstyti naujas kovos su SARS-Cov-2 pandemijos virusu priemones, o paskui su didžiule daugybe pavojingų zoonozinių virusų, kurie gali pasirodyti ateityje." Epidemiologijos, mikrobiologijos ir imunologijos profesoriaus, tyrimų direktoriaus Ralph Baric pranešimas spaudai: "Norėdami sutelkti dėmesį į pasaulinę gydymo paiešką, mes siekiame "pateikti išsamią galimų priemonių prieš SARS-Cov-2 ir su juo susijusius koronavirusus apžvalgą, įskaitant visų iki šiol atliktų ikiklinikinių ir klinikinių vakcinų nuo SARS ir MERS tyrimų rezultatus".
Pirmoji efektyviausia kovos su COVID-19 strategija, mokslininkų manymu, yra naudojama vakcina, nukreipta į viruso baltymą, leidžiantį prisijungti prie ląstelių-šeimininkų. Be tradicinių gyvų inaktyvuotų vakcinų, tyrėjai taip pat nustatė, kad šiuolaikinės vakcinų rūšys, pagrįstos DNR/RNR, nanodalelėmis ar viruso nešiotojais, yra potencialiai veiksmingos. Tačiau kadangi naujų vakcinų kūrimas ir bandymas užtrunka nuo vienerių iki kelerių metų, lygiagrečiai turi būti naudojamos ir kitos strategijos.
Antrasis metodas — plataus spektro antivirusinių vaistų, kurie imituoja viruso RNR genomo pagrindus ir sustabdo kopijavimo procesą, naudojimas.
Bet kadangi koronavirusuose yra vadinamasis "korekcinis" fermentas, galintis pašalinti tokius RNR neatitikimus, dauguma šių vaistų neveiks tinkamai, todėl ir čia reikia ilgų klinikinių tyrimų, kad būtų pasirinktos veiksmingos medžiagos.
Trečiasis metodas — kraujo perpylimas iš pasveikusių pacientų arba masinės monokloninių antikūnų gamybos sukūrimas naudojant biotechnologijas. Pastarasis variantas taip pat reikalauja laiko ir finansinių išlaidų, be to, tokia "pasyvioji imunizacija" gali suteikti tik trumpalaikį imunitetą.
Galiausiai, autorių manymu, patraukliausia alternatyva, kol bus pagaminta vakcina, yra genų terapija per adenovirusą (AAV). Tai užtikrins greitą tikslinį antikūnų, imunoadhezinų, antivirusinių peptidų ir imunomoduliatorių patekimą į viršutinius kvėpavimo takus, kad būtų užtikrinta trumpalaikė apsauga.
Kadangi ląstelių apykaita šioje srityje yra labai didelė, toksiškumo rizika yra minimali. Todėl tokias priemones galima sukurti, pritaikyti ir išbandyti per mėnesį, teigia mokslininkai.
"Pasyvi imunizacija, pagrįsta AAV, gali būti naudojama kaip greita alternatyva. Ji yra paprasta ir susideda tik iš dviejų komponentų: viruso vektoriaus ir antikūno. Įrodyta, kad keli AAV vektoriai yra saugūs ir veiksmingi naudoti žmonėms, — sako pirmasis straipsnio autorius Lon Ping Tse. — Vienkartinė dozė gali sukelti gynybinę reakciją per savaitę ir trukti ilgiau nei metus".
Autoriai supranta, kad genų terapija yra labai brangus malonumas, tačiau jie tikisi, kad jei rinkoje bus pakankama paklausa, šią problemą galima išspręsti.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 2,6 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 181 tūkst. žmonių mirė.
