— Ramūnai, ar girdėjai, kaip mūsų vyriausybė deramai sureagavo į parodomąją Rusijos pagalbą koronaviruso paveiktoms šalims? Iš biudžeto skyrė po 20 tūkst. eurų Armėnijai, Gruzijai ir Moldovai. O geriausi draugai — ukrainiečiai — gaus net 40 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus bus nupirkta apsaugos priemonių ir pristatyta į keturių respublikų sostines.
— Matyt, su užrašu "Mūsų broliams-rusofobams"? Aš dar pamenu, kaip prieš kelias dienas mūsų patriotiškai nusiteikę žurnalistai varžėsi, kas parašys kandžiausią tekstą apie Rusijos pagalbą Italijai ir kitoms šalims, kurias labiausiai paveikė koronavirusas. Jie šią pagalbą vadino pigiu politikavimu. Bet ką gi daro pati Lietuva? Ar tai nėra apsimetinėjimas? Ir sumos labai jau mažos. Lietuvos karinių oro pajėgų "Spartan" lėktuvo skrydis kainuos brangiau, jei sumanys juo gabenti šią pagalbą.
— Ar tau ne gėda taip sakyti? Juk mes iš širdies gelmių norime padėti savo broliams! O tu čia nesąmones šneki.
— Kažkoks keistas brolių ir seserų sąrašas. Ir kodėl tik šioms šalims Lietuva nori padėti? Kodėl gi ne artimiausioms ES valstybėms? Manau, kad ta pati Ispanija ar Italija neatsisakytų papildomų pinigų. Taigi ne — mes padėsime tiems, kurie nesutaria su Maskva. Kaip tik tai ir atrodo kaip pigus politikavimas, kurį prikišame Rusijai. Tačiau jos pagalba Italijai buvo gana reali ir nepalyginamai didesnio masto. Ir tai tuo metu, kai Briuselis nė piršto nepajudino, kad bent kažkiek padėtų italams.
— O štai mūsų prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė pagalbą kaimyninei Baltarusijai. Telefoniniame pokalbyje su Aleksandru Lukašenka jis pasakė: "Norime padėti jums apsauginėmis priemonėmis".
— Ir jis, Nausėda, netyčia nepasakė Lukašenkai, kad mes jums padėsime su medicininėmis kaukėmis ir antbačiais, o jūs, baltarusiai, už tai nepaleiskite savo Astravo AE. Ir kažkodėl man atrodo, kad už pagalbos pasiūlymo slypi subtili užuomina, kad, neva, geriau draugauti su turtinga Lietuva — Europos Sąjungos nare, nei su "teroristine valstybe" — Rusija, kaip ją mūsų Dalia Grybauskaitė pavadino, kai dar buvo prezidentė.
— Koks gi tu pikčiurna. Už kiekvieno gero mūsų darbo matai vien rusofobiją. Reikės, mes padėsime ir Maskvai, kiek galėsime. Tegul paprašo. Galų gale patys armėnai, gruzinai, moldavai ir ukrainiečiai paprašė mūsų padėti jiems. Ir mes, kaip tikra civilizuota ir turtinga šalis, negalėjome jiems nepadėti.
