Žiniasklaidos pranešimai apie istorinį (neperdedant) dviejų prezidentų pokalbį yra trumpi ir glausti. Galima tik spėlioti apie emocinį dviejų kaimyninių valstybių lyderių pokalbio komponentą. Ypač jei prisiminsime neseniai, balandžio 3 dieną, įvykusį Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos interviu televizijos bendrovei "Mir". Tada, reaguodamas į Nausėdos kritiką, kad Baltarusija gali tapti "nekontroliuojamu koronaviruso židiniu", Lukašenka atsakė aštriai ir patarė savo kolegai "kovoti su savo virusu".
"Jeigu ateis momentas, kad mums reikės kažkur gesinti gaisrą, mes jį gesinsime. Ir, beje, daug veiksmingiau negu Lietuvos prezidentas. Jis susirūpino Baltarusijos virusu... Užsiimk savo virusu — dėl jo tau iškilę krūva klausimų", — duodamas interviu sakė Lukašenka.
Po tokio apsikeitimo maloniais žodžiais informacinėje erdvėje du prezidentai pažvelgė vienas kitam į akis. Tiesa, per kompiuterio monitorius. Sprendžiant iš Gitano Nausėdos veido išraiškos dviejose nuotraukose, paskelbtose oficialiame Lietuvos prezidento tinklalapyje, pokalbis nebuvo lengvas. Baltarusijos prezidento svetainėje — tik sausa ataskaita be nuotraukų ir vaizdo įrašų.
Iš šios niūrios informacijos galima suprasti vien tai, kad pokalbio iniciatorius buvo Lietuvos prezidentas. Jis pasiūlė Minskui apsaugines kaukes nuo koronaviruso ir... pareiškė Aleksandrui Lukašenkai ilgalaikes pretenzijas dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybų neleistinumo pavojingoje vietoje netoli Lietuvos sienos. Ar Nausėda reikalavo nepaleisti atominės elektrinės? Ar buvo grasinama blokuoti elektros tiekimą iš Astravo AE į Europos energijos rinką? Jei taip, kaip į tai reagavo Lukašenka? Žinant griežtą Aleksandro Grigorjevičiaus charakterį ir tai, kaip jis žodžio kišenėje neieško, galima nuspėti, koks buvo atsakymas Baltarusijos AE tema.
Beje, primename, kad niekas Europoje nepalaikė Lietuvos raginimų boikotuoti elektros tiekimą iš Astravo AE įstatymų leidybos lygiu. Tik Vilnius tai padarė. Tik žodžiais artimiausi kaimynai — lenkai, latviai ir estai — ramina nerimaujančius lietuvius. Patys tyliai, be nereikalingo triukšmo, ruošiasi pirkti šią elektrą, o paskui, matyt, ketina ją parduoti Europos energijos rinkoje. Lietuvai taip pat. Panašu, kad prezidentų pokalbis atominės elektrinės tema priminė aklo ir kurčio pokalbį.
Tačiau tarp Lietuvos ir Baltarusijos yra ir bendrų sąlyčio taškų. Tai Rytų partnerystės programa ir Klaipėdos uostas. Aleksandrui Lukašenkai tai yra šachmatų figūros jo amžinuose žaidimuose su Kremliumi. Ant šio šachmatų žaidimo naftos flango Aleksandras Grigorjevičius sėkmingai pasinaudojo arčiausiai Minsko esančiu Baltijos jūros uostu. Per jį jis greitai organizavo juodojo aukso tiekimą savo naftos perdirbimo gamykloms, kai nepavyko susitarti su Maskva dėl naftos, tiekiamos per "Družbos" vamzdyną, kainų. Tiesa, jis paskubėjo ir privertė žmones juoktis. Įsigijęs naftos už daugiau nei 60 dolerių už barelį, Baltarusijos prezidentas "prisidirbo". Juk, nors turi nuovokumo, jis negalėjo numatyti tokio staigaus pasaulinių naftos kainų kritimo.
Tačiau Rytų partnerystė yra labiau rusofobinės Vakarų politikos priemonė. Ir čia Lietuva atlieka svarbų vaidmenį. Pakanka priminti, kad būtent Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje 2013 metų spalį tapo Maidano chaoso Ukrainoje priežastimi. Būtent Lietuvos sostinėje tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius atsisakė pasirašyti asociacijos tarp Kijevo ir ES susitarimą ir tokiu būdu leido maidanininkams maištauti. Kas vyko po to? Perversmas ir pilietinis karas Ukrainos pietryčiuose. O Krymas grįžo į Rusiją.
Matyt, kažką panašaus žada Europos politikai ir dabartinei Baltarusijai. Vilnius teikia simbolinę humanitarinę pagalbą tik toms valstybėms, kurios turi "problemų" su Maskva.
"Šią ir kitą savaitę prezidentas (Gitanas Nausėda — Sputnik) planuoja derybas su kitų Rytų partnerystės šalių: Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano — vadovais", — praneša Lietuvos prezidento administracija.
Kaip sakoma, mano priešo priešas yra mano draugas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
