Užsienio žiniasklaidos troškimas dėl visko ir visada kaltinti Rusiją yra savotiška bloga tradicija, kuri iš esmės egzistuoja šimtmečius. Tai, kad įprasta kaltinti Kiniją, o ne Rusiją dėl koronaviruso plitimo Vakaruose, yra reta taisyklės išimtis ir didžiulė sėkmė.
Tačiau Vakarų partneriai taip paprastai neatsisako tradicijų. Dabar užsienio žiniasklaidos tekstuose pažerti kaltinimai, kad Rusija savo veiksmais kenkia pasauliniam saugumui maisto atsargų atžvilgiu. Pavyzdžiui, naujausioje autoritetingos amerikiečių agentūros "Bloomberg" medžiagoje priemonės, kurių imasi Rusijos vyriausybė kartu su Kazachstano ir Vietnamo valdžios priemonėmis vertinamos kaip "numarink badu savo kaimyną" strategija.
Pasirodo, šįkart Rusija nusikalto pažangiems pasaulio žiniasklaidos ir finansų bendruomenės atstovams: vyriausybė koronavirusinės krizės sąlygomis apribojo grūdų eksportą iš Rusijos, turėdama visiškai skaidrią motyvaciją, o tai reiškia, kad visuomenei dabar ypač reikia kainų stabilumo maisto rinkoje. Negalima sakyti, kad šis požiūris yra unikalus, nes, kaip pabrėžia tie patys Amerikos žurnalistai, vadinamasis maisto nacionalizmas (tai yra, prioriteto suteikimas vidaus vartotojams, o ne užsienio pirkėjams) yra populiari praktika tarp šalių, kurios paprastai eksportuoja maisto produktus, ir, regis, pirmoji šalis, apribojusi maisto eksportą epidemijos metu, buvo Vietnamas.
Kaltinimų esmė ta, kad epidemijos metu maisto produktų eksporto į pasaulinę rinką apribojimas sukels badą, ypač skurdžiose šalyse, kurių gyventojai negali sau leisti nusipirkti maisto kainomis, kurios neišvengiamai kils dėl šių apribojimų. Problema ta, kad prokurorai šioje byloje yra pačios JAV ir Europos Sąjunga, kurių grūdų eksportuotojai kels savo produktų kainas, jei rinkoje nebus kitų šalių pasiūlymų.
Pasirodo, Amerikos eksportuotojai (kurie vargu ar susidurs su panašiais JAV vyriausybės eksporto apribojimais) uždirbs papildomų pinigų iš savo vartotojų (tų, kurie nemirs badu dėl pinigų trūkumo), tuo tarpu Amerikos žiniasklaida vis tiek turės pakankamai drąsos atkreipti dėmesį į Rusiją, Vietnamą ir Kazachstaną (bet, žinoma, pirmiausia į Rusiją) kaip į šalis, kurios elgėsi neatsakingai ir prisidėjo prie maisto krizės planetoje.
Nenuilstamas amerikiečių noras užsidirbti ir moralizavimas visiems sukelia nevienareikšmiškus jausmus, tai yra, kažką tarp nuostabos dėl tokio įžūlumo ir pasibjaurėjimo juo.
Padėtis tampa dar įdomesnė, žvelgiant iš istorinės retrospektyvos. Verta prisiminti Europos ir Amerikos partnerių bandymus įtikinti rusus, kad maisto saugumo užtikrinimas ir Rusijos pavertimas "maisto supervalstybe" yra blogis, taip pat pinigų ir pastangų švaistymas. Staiga tapo aišku, kad buvo sukurtas eksporto potencialas, leidžiantis Rusijai užimti tokią reikšmingą vietą pasaulio rinkoje, kad net laikinas Rusijos eksporto sumažinimas ar apribojimas sukelia rimtą susirūpinimą importuotojams.
Norint suprasti susijaudinimo apimtį, pakanka pažvelgti į loginę grandinę, pateiktą Kataro televizijos kanalo "Al-Jazeera" paskelbtoje medžiagoje, pagal kurią būtent Rusijos veiksmai netiesiogiai prisidėjo prie kelių politinių režimų žlugimo ir kruvinų "spalvotųjų revoliucijų" eros pradžios arabų pasaulyje.
"Pirmą kartą per dešimtmetį pasaulis rizikuoja atsiriboti nuo rusiškų kviečių tuo metu, kai kai kurie pagrindiniai pirkėjai skuba juos importuoti. <...> Nors pastebima, kad apribojimai palieka pakankamai erdvės normaliems prekybos srautams užtikrinti šiuo metų laiku, Rusija jau išnaudojo visą kvotą. <...> Rusija turi patirties, kaip pakenkti kviečių rinkai dėl apribojimų ar mokesčių, tačiau paskutinį kartą visiškas eksporto draudimas buvo įvestas 2010 metais po sausros, sunaikinusios pasėlius. Šis žingsnis lėmė staigų kviečių kainų padidėjimą, o kai kurie tyrėjai draudimą įvertino kaip netiesioginį "arabų pavasario" veiksnį.
Nors pasaulinių atsargų vis dar pakanka, prisiminimai apie maisto produktų trūkumą praeityje atnaujino diskusijas apie maistinį nacionalizmą. Tokios organizacijos kaip Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga pareiškė, kad dėl pandemijos, sukeliančios socialinę įtampą, vėl didėja socialinių ir politinių neramumų rizika, taip pat pasipriešino nepagrįstoms priemonėms, kurios gali pakenkti maisto saugumui ir pakelti (maisto prekių) kainas".
Vėlgi, kainas kelia prancūzų grūdų eksportuotojai, kurie, "Bloomberg" teigimu, parduoda savo atsargas, o kalti maisto nacionalistai. Norint, kad padėtis susiklostytų visiškai stereotipiškai, Europos ir Amerikos politikams, kaip kovotojams dėl planetos aprūpinimo maistu, belieka reikalauti įvesti sankcijas Rusijai ar Vietnamui už grūdų ir ryžių kainų padidinimą.
Tačiau be tradicinės (jau tapusios automatiška ir nesąmoninga) rusofobijos, ši žiniasklaidos kampanija, kuri jau pamažu pereina į politinę ir diplomatinę plotmes, turi ir dar vieną svarbų aspektą.
Maisto krizė dėl koronaviruso artimiausiais mėnesiais gali tapti realybe. Kai ekspertai perspėja apie "biblinį badą", jie nepervertina rizikos — tai tikrai gali nutikti, tačiau Rusija ir kitos vartotojus ginančios šalys su tuo neturi nieko bendra.
Pavyzdžiui, pastaraisiais metais Europos Sąjunga virto savotišku "latifundininku", kuris pamiršo, kaip pačiam dirbti žemę, ir kuriam reikia ūkio darbininkų: Didžiojoje Britanijoje, Italijoje ir kitose ES šalyse žemės ūkyje jaučiamas didelis darbo jėgos trūkumas, dėl kurio gali būti prarasta nemaža dalis derliaus, o dalis, kuri nebus prarasta, bus daug brangesnė nei įprasta.
Pavyzdžiui, žurnalas "Forbes" pranešė, kad Rumunijoje dirbantys migrantai, nuimantys derlių JK, atvežti užsakomaisiais skrydžiais.
JAV gali prasidėti mėsos trūkumas, nes didžiosios mėsos perdirbimo įmonės uždaromos dėl masinių koronavirusinių ligų. Amerikos televizijos kanalas "NBC" sako, kad "uždarant (mėsos perdirbimo) įmones parduotuvėse iki savaitės pabaigos gali kilti mėsos trūkumas".
Esant tokioms sąlygoms, kažkam gali labai patikti mintis surasti išorinį priešą, kuris paslėpė visus grūdus ir paskleidė dezinformaciją apie koronavirusą ir galbūt net suvalgė (arba išvežė) visą mėsą. Tik nepaisant žiniasklaidos isterijos apie Kiniją, Rusiją ar net Vietnamą, koronaviruso problemos neišnyks, o ir sankcijų koronavirusui nepritaikysi.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
