Oficialiai Gintautas Paluckas savo partijos sprendimą paaiškino taip: "Priežastys yra dvi: politinio veikimo forma ir kultūra, kurią mūsų kolegos kartais taiko, <...> ir dėl pačios politikos turinio". Taip pat jis sakė: "Konservatorių politinio veikimo būdas artėjančių rinkimų fone vis labiau aštrėja, yra priešinantis, o konstruktyvių pasiūlymų — mažai. Mes nenorime būti tapatinami su tokiu veikimu ir tokiais siūlymais, kaip, pavyzdžiui, paskutiniai dėl Darbo kodekso. Konservatoriai ir liberalai tegu kalba savo vardu, o mes kalbėsime savo".
Tačiau, pavyzdžiui, konservatorių atstovas Mantas Adomėnas socialdemokratų elgesį paaiškino taip: "Kol turėjo savo opozicijos lyderį, susitarimas socdemams tiko. Kai opozicijos lyderis — konservatorius, susitarimas pradėjo prieštarauti idėjiniams principams. Norėjau pavadinti juos negražiu žodžiu, bet pagalvojau, kad seniausios pasaulio profesijos atstovės dėl palyginimo su socdemais gali įsižeisti".
Laikas trauktis
Iš tikrųjų situacija vystėsi pakankamai logiškai. Paluckas susipyko su "valstiečiais" ir pasitraukė į opoziciją, kurioje dirbti (kritikuoti) lengviau. Vėliau prasidėjo kalbos dėl galimo socdemų aljanso su konservatoriais, bet realiai šios partijos pernelyg skirtingos net ne ideologijos, o interesų prasme, kad galėtų glaudžiai bendradarbiauti ilgalaikėje perspektyvoje. Likus pusmečiui iki rinkimų ir po to, kai Julius Sabatauskas užleido opozicijos lyderio poziciją Gabrieliui Landsbergiui, atėjo laikas leistis į savarankišką plaukimą.
Tačiau šioje vietoje svarbu suprasti, kokie Palucko ateities planai. Vasario pradžioje jis sakė: "Laimėti šiuos Seimo rinkimus. Tai yra mūsų planas maksimum. Planas minimum visada gali būti kuklesnis, bet mes apie kitus variantus nešnekame. Pagal nusistovėjusią politinę praktiką, laimėjusios partijos sąrašo vedlys ar pirmininkas yra pirmasis kandidatas į premjerus". Ambicinga.
Vėliau prasidėjo koronavirusas, ir pirmame politikos plane neišvengiamai atsidūrė valdantieji, kurių reitingai pradėjo kilti. Tačiau kovo viduryje Paluckas vis dar sakė: "Kažkokio išskirtinio pranašumo valdantiesiems šioje Seimo rinkimų tiesiojoje ilgalaikėje perspektyvoje aš tikrai nematau ir manau, kad iki rudens normalizuosis tiek premjero, vyriausybės ar pono Verygos vertinimai, kurie yra šoktelėję į viršų todėl, kad žmonės su baime ir su viltimi ieško gelbėtojo, kuris pasiūlytų jiems sprendimą. Tačiau tų sprendimų kritikai taip pat ateis laikas".
Kitaip tariant, iki paskutinio momento atrodė, kad anksčiau ar vėliau socdemai atsiribos nuo konservatorių ir liberalų, bet laikysis atstumo ir nuo "valstiečių", sieks tik savo didelės pergalės. Tačiau dabar Palucko retorika leidžia teigti, kad jis rimtai svarsto porinkiminės koalicijos su pastaraisiais galimybę, akivaizdžiai su jais flirtuodamas. Pavyzdžiui, pasakė, kad socdemai — konstruktyvi opozicija, kuri teikia siūlymus, vengia asmeniškumų ir įvairiausių epitetų lipdymo, stengiasi dirbti Lietuvai, o ne veikti prieš valdančiųjų koaliciją ar prieš "valstiečius" konkrečiai.
Tai atrodo kaip tokia žinia valdantiesiems bendrai ir "valstiečiams" konkrečiai — mes jus kritikuosime, nes opozicija turi kritikuoti, bet švelniai, nes po rinkimų ir jums, ir mums būtų prasminga sukurti koaliciją. Kitaip tariant, susidaro įspūdis, kad socdemai ne tik atsiribojo nuo konservatorių, bet padarė tai su glaudesnio bendradarbiavimo su "valstiečiais" ketinimu.
Priežastys suprantamos — savarankiškai nugalėti nepavyks, nes konservatoriai daug nepraras, o valdantieji dabar "ant bangos"; buvimas opozicijoje dar ketverius metus nėra priimtina perspektyva, tuo labiau, kad yra / bus pagrindas (stabiliai aukšta vieta reitinguose ir galimybė gauti reikšmingą mandatų kiekį) išsiderėti gerus postus būsimojoje valdančiojoje koalicijoje. Galiausiai, verta pasiųsti signalą "valstiečiams" iš anksto, kad po to nebūtų per vėlu (tai yra, kad jų prioritetiniu partneriu netaptų "Darbo partija" ir / ar dar kas nors).
Signalas išgirstas
"Valstiečiai" signalą, atrodo, išgirdo. Kaip pažymėjo Agnė Širinskienė: "Dirbti ir tapatintis su partija, kuri yra destruktyvi, nuolat ieško priekabių, apsižodžiauja, neturi konstruktyvių pasiūlymų, darosi tam tikras ne stilius. Antra vertus, artėja rinkimai ir natūralu, kad socialdemokratams tapatintis su konservatoriais, kurie yra ideologiniai priešai, tampa nepatogu savo rinkėjų atžvilgiu". Kitaip tariant, šlietis reikia prie ideologinių draugų, tai yra, prie mūsų. Tačiau kartu pasisakė ir Ramūnas Karbauskis, kuris tapo savotišku blogu policininku.
Jis teigia: "Jie mato, kaip valdžios reitingai auga. Tai būti opozicijoje dabar nėra gerai. Tuo labiau, <...> jeigu tu esi prie konservatorių, tai tu esi net nepagrindinis opozicionierius, nes pagrindinė opozicija yra konservatoriai. Tai manau, čia pragmatinis skaičiavimas dėl rinkimų. Jie bandys pozicionuoti, kad jie nėra opozicijoje. Bandys pasirodyti konstruktyvūs, bet mes to konstruktyvumo visiškai nematėme. Jokio. Gal dabar jis atsiras, aš nežinau". Kitaip tariant, mes dar pažiūrėsime, ar kviesti jus į mūsų smėlio dėžę.
Realiai "valstiečiams" gali prireikti Palucko pagalbos kuriant koaliciją (Širinskienės komentaras), nes jie irgi vieni nenugalės. Tačiau tai nereiškia, kad socdemai vienareikšmiškai taps pagrindiniu jų partneriu (Karbauskio komentaras) — reikės pažiūrėti, kas kiek surinks balsų ir kas ko norės.
Apibendrinant galima teigti, kad socialdemokratų atsiribojimas nuo konservatorių (kuriems liko tik liberalai ir kurie labai nerimauja dėl to, kad gali nugalėti, bet nieko negauti) ir aktyvus jų flirtas su "valstiečiais" didina porinkiminės centro-kairės koalicijos sudarymo tikimybę. Tačiau kaip ji atrodys, kol kas pasakyti sunku, nes daug kas priklausys nuo konkrečių balsavimo rezultatų ir neišvengiamai sunkių (taip pat dėl asmeninių ambicijų) derybų tarp kelių partijų.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
