VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Pradėjus eksploatuoti dujotiekį "Nord Stream-2", "Gazprom" neturės priežasties tęsti dujų tranzito per Ukrainą, interviu RBC sakė Ukrainos dujų perdavimo sistemos generalinis direktorius Sergejus Makogonas.
"Akivaizdu, kad jei "Gazprom" užbaigs "Nord Stream-2" dujotiekį, Ukrainos dujų perdavimo sistema jam taps nereikalinga", — aiškino jis.
Anot Makogono, paleidus pirmąją "Turkish Stream" liniją, Ukrainos sistema jau prarado 15 milijardų kubinių metrų metinio tranzito, o atidarius antrąją liniją ji praras tiek pat. Užbaigus "Nord Stream-2" statybą, bus prarasti likę 50 milijardų kubinių metrų.
Todėl Kijevas visomis priemonėmis ketina priešintis projekto įgyvendinimui.
"Mes dėsime visas pastangas, kad užkirstume kelią "Nord Stream-2", nes šis projektas turi aiškų politinį pobūdį ir prieštarauja Europos solidarumo principams", — sakė jis.
Rusija ir Ukraina gruodžio pabaigoje pasirašė susitarimų paketą, kuriuo siekiama tęsti pristatymą per Ukrainą, įskaitant penkerių metų tranzito sutartį.
Pagal susitarimą "Gazprom" garantuoja, kad pirmaisiais metais bus pumpuojama 65 milijardai kubinių metrų dujų, o per ateinančius ketverius metus — 40 milijardų kubinių metrų. Sutarties metu Ukraina tikisi gauti daugiau nei septynis milijardus dolerių.
Datos nepasikeitė
Rusija ketina savo jėgomis užbaigti dujotiekį. Kaip pažymėjo "Gazprom" vadovas Aleksejus Mileris, tam nėra jokių techninių kliūčių. Anot jo, techninę riziką dengia pačios įmonės galimybės.
Tačiau projekto įgyvendinimas užtruks ilgiau, nei tikėtasi. Sausį prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad dujotiekis bus baigtas tiesti iki šių metų pabaigos arba 2021 metų pirmojo ketvirčio.
Šiandien naujienų konferencijoje apie tas pačias datas kalbėjo Austrijos naftos ir dujų korporacijos "OMV" vadovas Raineris Zėlė. Jis pažymėjo, kad negavo jokios naujos informacijos apie dujotiekio paleidimo datos pasikeitimą.
"Aš galiu tik pakartoti tai, ką girdėjau iš "Nord Stream 2 AG": jie planuoja ir daro viską, kad statybos būtų baigtos iki metų pabaigos, vėliausiai kitų metų pirmajame ketvirtyje", — sakė jis.
Rusijos energetikos ministerijos vadovas Aleksandras Novakas savo ruožtu įsitikinęs, kad dujotiekis bus baigtas.
"Tai yra komercinis projektas, jį įgyvendina kelios pasaulio kompanijos. O atsižvelgiant į tai, kad buvo investuota didžiulė, didžiulė lėšų suma ir liko labai mažai, apie penkis procentus visų projekto išlaidų ir investicijų, manau, kad šis projektas bus vienareikšmiškai įgyvendintas", — teigė jis.
Lenkijos pasipriešinimas
Nepaisant to, kitos šalys ir toliau kelia problemų "Nord Stream-2". Lenkijos valstybės aktyvų ministro pavaduotojas Janušas Kovalskis interviu "Wprost" teigė, kad pasisako už "Nord Stream AG" ir "Nord Stream 2 AG" akcijų areštą, jei "Gazprom" nesumokės 1,5 milijardo JAV dolerių naftos kompanijai "PGNiG" dėl Stokholmo arbitražo reikalavimų nesilaikymo. Jo manymu, tai gali sulėtinti "Nord Stream-2" dujotiekio tiesimą.
"Visų pirma, reikia areštuoti bendrovių, prisidedančių prie "Nord Stream" ir "Nord Stream-2", akcijas. Tai, savo ruožtu, gali sulėtinti šio dujotiekio antrosios šakos tiesimo procesą. Antra, reikia atsisakyti bet kokių nuolaidų "Gazprom" atžvilgiu, kalbant apie tuos šešis milijardus zlotų, kurie tenka mums", — pasakė jis.
"Gazprom Export" pranešė, kad jie vis dar svarsto arbitražo sprendimą ir mano, jog per anksti įvertinti būsimų mokėjimų sumą.
"Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.
Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku "Gazprom". Europos partneriai — Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų "Royal Dutch Shell", Austrijos "OMV", Prancūzijos "Engie" bei Vokietijos "Uniper" ir "Wintershall" — kartu finansuoja projektą 50 procentų, tai yra, iki 950 milijonų eurų kiekviena. Likusi pusė lėšų — 4,75 milijardo eurų — gaunama iš "Gazprom".
Dujotiekio tiesimui aktyviai priešinasi Ukraina, kuri baiminasi, jog praras pajamas iš Rusijos dujų tranzito, nemažai Europos šalių, įskaitant Lenkiją, Latviją ir Lietuvą, taip pat JAV, kurios siekia eksportuoti į Europą savo suskystintas gamtines dujas.
Gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad vamzdžių klojimą vykdančios bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio tiesimo sustabdymą.
Dujotiekį daugiausia remia Vokietija ir Austrija, kurios mano, kad projektas sustiprins Europos energetinį saugumą. Berlynas ir Viena taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos, kaip tiekėjos, patikimumą. Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra grynai komercinis projektas.
