VILNIUS, balandžio 30 — Sputnik. Ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius interviu Sputnik Lietuva pažymėjo, kad nėra abejonių, jog Lietuvai nerūpi aplinkos saugumas, tai patvirtina per pastaruosius šešis mėnesius pačioje valstybėje įvykę incidentai.
Taip jis pakomentavo "Forbes" autoriaus Kenneth'o Rapoz'os teiginius, jog visos Europos šalys bijo branduolinės energijos, ir kiekviena tam turi savo priežasčių. Tačiau daugumai šalių, pasak Rapoz'os, tai yra saugumo ir politinės valios pereiti prie ekologiškos energijos klausimas, o Lietuva turi visai kitą priežastį. Vilnius bijo prarasti savo labai brangaus SGD terminalo dalį rinkoje, rašo "Forbes" autorius.
Tuo tarpu pati Lietuva, kaip pažymi autorius, patikina, kad jos veiksmai prieš Baltarusijos atominę elektrinę "niekaip nesusiję su ekonomika". Tačiau sunku patikėti Lietuvos baimėmis dėl "dar vieno Černobylio".
Nosovičiaus manymu, Lietuvos aplinkos politika ir visi per pastaruosius šešis mėnesius šalyje įvykę aplinkosaugos skandalai rodo, kad vadovybei nelabai rūpi savo šalies ir kaimynų aplinkos saugumas.
"Tai, kad konfliktas aplink BelAE neturi nieko bendro su ekologija ir baimėmis dėl dar vieno Černobylio, tai jau pakankamai akivaizdu. Vienintelis dalykas, kuris pastebimas šioje istorijoje, yra tas, kad apie jį pradėjo kalbėti amerikiečiai, kurie, kaip matome, nesiruošia talkinti Lietuvos sąjungininkams šiuo klausimu ir kudakuoti dėl antrojo Černobylio ir panašių dalykų", — sakė jis.
Anot Nosovičiaus, tikrosios Lietuvos pozicijos prieš BelAE priežastys yra ne tik ekonominis, bet ir vidaus politikos bei geopolitinis aspektas. Vienas iš faktorių yra tai, kad stotis statoma vos už trijų kilometrų nuo Lietuvos sienos.
"Tai reiškia, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje kuriamas galingas traukos taškas, kuris tampa Lietuvos piliečių socialinio patrauklumo šaltiniu, taip pat ir ne lietuviams. Šiame pasienyje, Lietuvos rytuose, gyvena daugybė tautinių mažumų, visų pirma lenkų, kurių tapatybė nėra akivaizdi, mišri. Tokio galingo socialinio ir ekonominio vystymosi variklio kaip atominės elektrinės statybos, apimančios branduolinių mokslininkų miesto statybas, visą susijusią infrastruktūrą, su tūkstančiais darbo vietų, gerai apmokamas prestižinis darbas, reiškia, kad šie gyventojai bus politiškai lojalūs ne Lietuvos vadovybei, o Baltarusijai, Rusijai. Nes Baltarusija duos darbo vietų, o ši stotis yra Sąjunginės valstybės produktas", — pridūrė ekspertas.
Nosovičius taip pat mano, kad Lietuva pavydi Baltarusijai, nes atsisakiusi Ignalinos AE dėl narystės Europos Sąjungoje ji prarado "atominės valstybės" statusą regione, kurį dabar įgis kaimyninė šalis.
Kaip prognozuoja "Forbes" autorius Rapoza, paleidus BelAE, elektros kainos mažės.
Nuo pat Baltarusijos AE projekto gyvavimo pradžios oficialus Vilnius pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindamas Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdamas, kad Astravo AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas, laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. Lietuvos valdžia visose tarptautinėse platformose ragina atsisakyti Baltarusijos energijos.
