Lemtingas sprendimas, privertęs "skalūnų revoliucijos" epicentre esančias naftos kompanijas sumažinti gamybą, gali būti priimtas gegužės 5 dieną, o Teksaso valstybinės naftos sektoriaus reguliavimo agentūros nutarimo projekte nėra imbierinių sausainiukų. Pareigūnai turi tik svarų botagą — pasiūlymas skirti baudą už kiekvieną "papildomą" barelį, ir kad įpratę prie nuostolių skalūnininkai nelaikytų to ir taip nuostolingo verslo papildomomis išlaidomis, siūloma nustatyti 1000 dolerių baudą už barelį, kuri turėtų atšaldyti net labiausiai laisvę mylinčių naftos gamintojų įkarštį.
Pagrindinė Teksaso žiniasklaidos priemonė "Houston Chronicle" atskleidžia plano detales ir apibūdina tai, kokios kovos vyks jį priimant:
"Teksaso geležinkelių komisija, kontroliuojanti naftos ir dujų pramonę, pradėjo viešas diskusijas dėl pasiūlymo, kuris sumažintų valstybės naftos gavybą 20 procentų per mėnesį. <...> Siūlomo įsakymo tekstas buvo paskelbtas prieš posėdį, kuriame komisija turėtų balsuoti dėl šio plano. (Posėdis vyks gegužės 5 dieną, antradienį). Nuo pat 1970-ųjų komisija neišleisdavo įsakymų sumažinti gamybą, tačiau pasaulinis žalios naftos perteklius, kurį sukėlė koronaviruso pandemija, paskatino (skalūnų naftos kompanijas — Sputnik) "Pioneer Natural Resources" ir "Parsley Energy" paprašyti agentūros pasinaudoti šia prerogatyva. Šis prašymas sukėlė naftos ir dujų pramonės susiskaldymą: mažų gamintojų ir aplinkosaugininkų koalicija pasisako už gavybos mažinimą, o pramonės prekybos asociacijos, stambios įmonės ir vamzdynų operatoriai kategoriškai priešinasi".
20 procentų sumažinimas yra maždaug toks pats, kokį Teksasas būtų turėjęs sumažinti, jei valstija ar visos JAV pasirašytų sutartį su OPEC+. Ir vargu, ar šis skaičius buvo pasirinktas atsitiktinai. Galima įtarti, kad yra tam tikras politinis prašymas būtent dėl tokio sprendimo, tačiau tai negarantuoja, kad jis bus priimtas. Dabar JAV veikia "rinkos sprendimo" modelis, kuris iš tikrųjų lemia tokius įvykius, kaip pastaruoju metu Vakarų Teksaso tarpinių naftos kainų kritimas iki neigiamų rodiklių, tačiau šis modelis toli gražu ne visus tenkina.
Mažieji naftos gamintojai (ir Teksase yra nemažai įmonių, kuriose dirba po 20 žmonių ir per dieną pagaminama mažiau nei 1000 barelių) norėtų sumažinti gavybą. Remiantis Teksaso reguliuotojų projektu, "mažajam naftos verslui" nebus taikomos kvotos, o visas mažinimas teks stambioms ir vidutinėms įmonėms.
"Pioneer Natural Resources" ir "Parsley Energy", priverstinio mažinimo idėjos iniciatoriai, yra dideli skalūnų gamintojai, tačiau jie yra daug mažesni už įprastinės (tradicinės) naftos pramonės milžinus, tokius kaip "Exxon" ar "Chevron". Sumažinimą inicijavusios įmonės tikisi, kad sumažėjus produkcijai, jos galės išgyventi iki aukštesnių kainų, o finansiškai silpnesni skalūnų sektoriaus konkurentai bet kokiu atveju bankrutuos.
Kaip teisingai pabrėžia Amerikos žurnalistai, įprastinės naftos gavybos milžinai nepritaria mažinimui, nors per trumpą mažinimo sąlygų galiojimo laiką jie net gali gauti rimtos finansinės naudos. Yra vienas galimas ir logiškas šios pozicijos paaiškinimas: jie nori pirmiausia pamatyti visų skalūnų įmonių mirtį, tai yra, tiesiog likviduoti jas kaip klasę, pasinaudodami koronaviruso situacija, ir tam jie yra pasirengę kelis mėnesius ar ilgiau toleruoti ypač mažas kainas. Žinoma, oficialiu lygmeniu jie sako, kad jiems rūpi laisvoji rinka, tačiau reikalingas tam tikras naivumo lygis, norint patikėti Amerikos naftos pramonės "senojo" segmento kapitonų, kurie daugelį metų kenčia nuo mėgėjų skalūnininkų veiklos, idealistine nuotaika.
Verslo informacijos agentūra "Bloomberg" pabrėžia, kad šios istorijos pabaiga vis tiek bus liūdna: "Neigiamos naftos kainos, tanklaiviai, klajojantys jūromis su kroviniais, kurių niekas nenori priimti, ir kūrybingai į klausimą žiūrintys prekybininkai. Kitas naftos krizės skyrius yra neišvengiamas: reikšmingos naftos pramonės dalys netrukus pradės užsidarinėti".
Logiškesnė Amerikos išeitis būtų tikrasis prisijungimas prie Saudo Arabijos, Rusijos ir kitų atsakingų naftos gamintojų. Bet net tarp pačios Teksaso komisijos narių yra "rinkos fundamentalistų", viena iš kurių pirmininkas Wayne'as Christian'as (kuris nesugebėjo darbotvarkėje sustabdyti pasiūlymo taikyti kvotas gavybai) nusprendė pasisakyti spaudoje apie laisvos rinkos išsaugojimą nepaisant nieko: "Kai tik COVID-19 pasitrauks, naftos produktų, tokių kaip benzinas, paklausa neabejotinai padidės, kai amerikiečiai vėl pradės dirbti. Padėtis stabilizuosis. Svarbu ne "jeigu", bet "kada" tai įvyks. Tai ne pirmoji krizė, su kuria susidūrė mūsų šalis, ir ne paskutinė. Tačiau šimtu procentų kartų, kai susiduria su sunkumais, Amerika tampa stipresnė, taip ir Teksasas. Būtent dėl šios priežasties planuoju laikytis laisvosios rinkos principų ir priešintis kvotoms Teksase".
"PostOPEC+" pasaulis: ar JAV sugebės susidoroti su "naftos katastrofa" >>
Jungtinės Valstijos gali atsisakyti mažinimo. Ir tai, ko gero, tikrai neturės įtakos šalies naftos rinkos likimui, tačiau toks Teksaso komisijos sprendimas turės labai rimtų geopolitinių padarinių. Faktas tas, kad dar 2019 metais Amerikos ekspertai buvo rimtai susirūpinę dėl to, kad Saudo Arabija ir Rusija sukūrė naują naftos aljansą, kuris galėjo didinti ir mažinti juodojo aukso kainas, o aljanse dalyvavo ir OPEC šalys, ir valstybės, neįeinančios į jį.
Kai 2020 metais žlugo OPEC+ susitarimas, Amerikos geopolitikos ekspertai, be abejo, apgailestavo dėl kritusių naftos kainų, tačiau buvo nepaprastai patenkinti, kad praėjusiais metais juos gąsdinęs aljansas nustojo kelti grėsmę JAV pasaulinei energetikos politikai bei JAV diplomatijai Viduriniuosiuose Rytuose. Naujasis precedento neturintis OPEC+ susitarimas tam tikru būdu atgaivina šį amerikietišką košmarą ir netgi sustiprina jį ta prasme, kad dabar koordinavimas naftos rinkoje dar labiau išsiplėtė ir dabar apima net NATO šalį. Kaip skelbia "Financial Times", "Norvegija sumažins naftos gavybą 13 procentų", tai reiškia, kad Norvegijos vyriausybė įvykdė savo neoficialų pažadą OPEC+ šalims dar prieš pasibaigiant deryboms dėl "didžiojo susitarimo".
Krizė baigsis, o įprotis derėtis dėl pasaulio naftos rinkų likimo be JAV gali išlikti. Tačiau net ir likusios vienišos ar bent jau mažumoje, visos JAV ir ypač Teksasas gali guostis tuo, kad "laisvosios rinkos" principai liko nepažeisti.
Bet skalūnų sektoriaus šie principai vis tiek neišmaitins.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
