VILNIUS, gegužės 5 — Sputnik. Nepaisant sunkios ekonominės situacijos, kurią sukėlė koronavirusas, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui skirti du procentus BVP gynybai, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Stoltenbergas ir Nausėda telefoninio pokalbio metu aptarė COVID-19 plitimo dinamiką ir padarinius šalies bei Aljanso saugumo aplinkai, nacionalinę ir tarptautinę saugumo bei gynybos darbotvarkę, santykius su kaimyninėmis šalimis.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad pandemijos padariniai bus jaučiami tiek socialiniame, tiek ekonominiame šalies gyvenime, tačiau tai nekeis principinės Lietuvos nuostatos tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu — Lietuva skirs gynybai 2 proc. šalies BVP.
Prezidentas atkreipė dėmesį į vis stiprėjantį NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą bei veiksmų koordinavimą atsakant į pandemiją.
"Turime išsaugoti gerąją praktiką ir tęsti organizacijų bendrą darbą civilinio atsparumo, karinio mobilumo, strateginės komunikacijos srityse", — pasakė Nausėda.
Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė, kad NATO pajėgos turėtų stiprinti oro gynybą Baltijos šalyse ir galimybę greitai priimti karinį Aljanso pastiprinimą, kad "reaguotų į Rusijos veiksmus".
Vilnius vykdo savo įsipareigojimą NATO, skirdamas du procentus BVP karinėms išlaidoms. Iki 2030 metų Lietuva planuoja skirti 2,5 procento BVP. Pažymima, kad nuo 2010 iki 2019 metų Lietuvos gynybos biudžetas padidėjo 232 procentais.
Respublikos valdžia nuolat pareiškia apie "Rusijos grėsmę". Atsižvelgdama į tai, Lietuva siekia savo teritorijoje dislokuoti kuo daugiau Vakarų aljanso karių ir technikos, taip pat perkasi ginklų.
Tuo tarpu Rusija ne kartą pareiškė, kad nesiruošia nieko pulti, o Šiaurės Atlanto aljansas naudojasi kai kurių Vakarų šalių isterija, kad padidintų karinių kontingentų ir technikos skaičių rytiniame flange.
Kaip pabrėžė Rusijos užsienio reikalų ministerija, aljanso išlaidos yra 20 kartų didesnės nei Rusijos gynybos išlaidos.
Be to, šiuo metu Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 1 420 žmonių, iš jų 46 mirė. Respublikoje iki gegužės 11 dienos paskelbtas karantinas. Manoma, kad jis bus pratęstas. Ekonomistai ne kartą pabrėžė, kad karantino režimas, kurio metu neveikia dauguma įmonių ir įstaigų, suduos didelį smūgį šalies ekonomikai.
