VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Baltijos šalys, reikalaudamos kompensacijos už buvimą TSRS sudėtyje, neatsižvelgia į nematerialias gėrybes, kurias regiono šalys gaudavo sąjungos sudėtyje, savo nuomone su RIA Novosti pasidalino Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto Ekonomikos teorijos katedros docentė Jekaterina Novikova.
Anksčiau Latvijos teisingumo ministras Janis Bordanas pareiškė, kad Latvijos TSR buvo pinigų donorė TSRS ir beveik pusę savo pajamų atiduodavo į bendrą biudžetą. Ministras pažymėjo, kad Latvija, būdama TSRS sudėtyje, 48 % savo pajamų atiduodavo į bendrą biudžetą, tačiau nenurodė, kiek gaudavo.
Anot Novikovos, Baltijos šalys dažnai iškelia kompensacijos už "sunkius" sovietmečio metus klausimą, ypač kai yra politiškai svarbu sureguliuoti kokį nors kitą klausimą tarp Rusijos ir Baltijos šalių ar Rusijos ir ES.
"Dažniausiai iškeliama 185 milijardų dolerių suma kaip reikalavimas iš Baltijos šalių pusės, o kartais ji siekia ir 300 milijardų dolerių. Kaip sakoma, apetitas auga", — pridūrė ji.
"Bet čia niekas neatsižvelgia į vadinamuosius nematerialius aktyvus dėl šalių buvimo TSRS sudėtyje, įskaitant tam tikrą saugumo lygį pokario neramiais laikais, švietimo ir sveikatos apsaugos lygį, kuris buvo daug aukštesnis nei tas, kurį matome dabar visame pasaulyje. Ir kaip materialius aspektus verta prisiminti bendrą Sovietų vyriausybės požiūrį teikiant paramą kitoms Sovietų Sąjungos šalims: veikė pagalbos ir kitų šalių ekonomikų vystymo principas turtingesnių šalių, įskaitant Baltijos šalis, sąskaita", — pasakė ekspertė ir pabrėžė, kad, sprendžiant iš grynai finansinio požiūrio į šį klausimą, galima, "esant norui, suskaičiuoti ir pateikti sąskaitą už Baltijos šalių dalyvavimą kaip Sąjungos donorių".
"Tačiau šiuo atveju norisi užduoti klausimą: po kiek metų Baltijos šalys imsis pateikti sąskaitą Briuseliui už tas reformas, kurias ES įgyvendina pastaraisiais metais, sunaikindama tą geriausią, kas dar liko Europos šalių ekonomikoje. Visa tai yra santykiniai klausimai, leidžiantys įkąsti tam, su kuo dar vakar spaudė rankas vienas kitam ir vadino save partneriais", — apibendrino agentūros pašnekovė.
Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritorijas ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios struktūros.
