VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Valdančiosios partijos LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad vyriausybė neišves šalies iš dabartinės krizės, naudodama metodus, kuriuos konservatorių vyriausybė naudojo po 2008 metų krizės. Andriaus Kubiliaus komandos antikrizinę politiką Karbauskis pavadino "tautos skurdinimo keliu". Europos Sąjungos statistikos tarnyba sutinka su Lietuvos politiku: "Eurostatas" pripažino Lietuvą viena skurdžiausių ES šalių, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.
Lietuva užėmė ketvirtąją vietą tarp ES šalių pagal gyventojų materialinį nepriteklių. "Eurostato" duomenimis, 9,4 % lietuvių yra taip apriboti vartojimo srityje, kad juos galima pripažinti gyvenančiais žemiau skurdo ribos.
"Beveik kas dešimtas lietuvis negali laiku apmokėti sąskaitų, normaliai maitintis ir išvažiuoti atostogų", — rašo Nosovičius.
Pasak jo, Lietuvą pagal šį liūdną materialinio nepritekliaus reitingą lenkia tik Bulgarija, kur kas penktas asmuo skursta, Graikija (vienas iš šešių) ir Rumunija (vienas iš aštuonių).
Net Latvijoje, kuri visuose Europos antireitinguose paprastai koja kojon eina su "Baltijos seserimi", materialinės atskirties rodiklis yra pastebimai mažesnis nei Lietuvos. Pagal gyventojų, nukentėjusių nuo materialinio nepritekliaus, skaičių Latvija užima tik devintą vietą su 7,8 proc. žmonių, gyvenančių ties skurdo riba.
Estija apskritai atitrūko — 18 vieta, 3,3 proc. gyventojų ties skurdo riba. Estijos rodiklis yra geresnis nei net kai kurių Vakarų Europos šalių: Belgijos, Prancūzijos.
Tačiau, pasak Nosovičiaus, Lietuva tvirtai užėmė skurdžiausios tarp Baltijos šalių ir vienos skurdžiausių Europoje vietą.
Taigi, Europos Sąjungos statistika išsklaido Lietuvos "sėkmės istorijos" mitą, kurį net nerausdama pasakoja Lietuvos valdžia tarptautinėje arenoje.
"Pasak Lietuvos diplomatų, ta visa naujausia Lietuvos istorija atsikračius "sovietinės okupacijos" jungo yra visiška sėkmė. Šiame oficialaus Vilniaus bandyme pūsti miglą į akis Vakarams yra tiek pat patologijos kaip ir begalinėse pasakose apie "Rusijos grėsmę", — pabrėžia straipsnio autorius.
Aleksandro Nosovičiaus teigimu, Lietuvos vadovybė patiria psichologinių problemų, kad pripažintų, jog Lietuva, praėjus 30 metų po nepriklausomybės atkūrimo, nėra tokia turtinga ir progresyvi, kaip jos vadovai žadėjo lietuviams 1990 metais sakydami, kad gyvenimas šalyje bus kaip Suomijoje.
Šiandien Suomija Europos materialinės gerovės reitinge užima ketvirtąją vietą iš viršaus, o Lietuva — iš apačios. Tačiau Vilnius toliau su buku atkaklumu pasakoja apie pasirinkto kelio sėkmę.
Dar įdomiau stebėti, kaip tikrovė nepaliaujamai ardo ir griauna mitą.
Lietuvos valdančiosios partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, kalbėdamas apie tai, kaip šalis bus išvesta iš krizės, "antikrizinę politiką", su kuria konservatorių vyriausybė "ištraukė" Lietuvą iš 2008-ųjų krizės, pavadino "tautos nuskurdinimu".
Karbauskis savo "Facebook" puslapyje rašė, kad dabartinė lietuvių karta ilgai prisimins dabartinę "koronakrizę" ir pasaulinę finansų krizę 2008–2009 metais.
"Suprantu, jog jūs dabar su nerimu laukiate Seimo tyrimų komisijos išvadų dėl klaidų padarytų 2008-2009 metų ekonominės krizės metu. Jūsų Vyriausybės klaidų, kurios tapo masinės emigracijos, verslo bankrotų ir žmonių skurdo priežastimi", — rašė LVŽS vadovas.
Jis mano, kad būtent "landsberginių" komandos "sėkmės istorija" paveikė šimtų įmonių uždarymą ir šimtų tūkstančių lietuvių emigraciją.
"Valstiečių" lyderis pabrėžia, kad valdančioji komanda dabar turi iš esmės kitokias vertybes nei "dešinieji", o krizės metu jie ketina padėti žmonėms, o ne sužlugdyti juos.
"Aš drįstu teigti, kad šiuolaikinė valdžia vadovaujasi visiškai kitomis vertybėmis ir prioritetais nei Kubiliaus laikų. Mes nespręsime krizės sukeltų problemų žmonių gerovės sąskaita", — rašė Karbauskis.
Seimo rinkimai Lietuvoje turėtų būti rengiami rudenį, o valdančiosios partijos lyderio kalbos atrodo kaip priešrinkiminė retorika ir de facto rinkimų kampanija.
Nepaisant to, Ramūnas Karbauskis pakartojo visus iki šiol Lietuvoje skambėjusius žodžius, susijusius su "Kremliaus propaganda", šmeižiančia didingos ir nepriklausomos demokratijos "sėkmės istoriją" šalia Baltijos jūros.
Juk liberalieji Vakarų ekonomistai ir pačios Lietuvos valdžia mano, kad strategija, kuria buvo bandoma įveikti Lietuvą nuo 2008–2009 metų užklupusią krizę, yra pažangi ir sėkminga. Jei ne Latvija, kur ekonomika buvo smukusi dar giliau, o vyriausybės kovos su krize priemonės buvo dar griežtesnės, lietuvio "diržų užveržimo" patirtis būtų buvusi vadinama pavyzdine.
Tačiau Lietuvos kovos su krize politika taip pat buvo laikoma veiksminga ir verta būti pavyzdžiu. Nes nereikėtų nutraukti Lietuvos "sėkmės istorijos".
Taip, 2008 metų krizė buvo sunki, jos įveikimas yra nauja sėkmė.
Dabar valdančiosios partijos vadovas vadina prieš dešimtmetį sukurtą "sėkmės istoriją" tautos nuskurdinimu, ir šį vertinimą netiesiogiai patvirtina Europos Sąjunga, kuri Lietuvą vadina viena skurdžių ES valstybių.
Taip tikrovė išsklaido mitus, o pateikiami "sėkmės" faktai, pasak straipsnio autoriaus, yra valdžios melas.
"Negali būti sėkminga šalis, iš kurios per antrosios nepriklausomybės metus pabėgo trečdalis gyventojų. Tokios šalies kelias yra ne sėkmės, o skurdo kelias", — apibendrina Nosovičius.
