Tuomet nedarbas siekė 16 %. Tiems, kurie šiandien yra be darbo ir pragyvenimo šaltinių, nuo šių raminančių kalbų nė kiek nelengviau.
— Sveikas, Artūrai. Kur eini? Į darbą?
— Sveikas, Mindaugai. Į darbo biržą. Prieš karantiną dirbau stambioje įmonėje. Darbas buvo stabilus. Aš net paėmiau paskolą naujam automobiliui nusipirkti. Ir staiga valdžia pranešė, kad dėl žymiai sumažėjusių mūsų gaminių užsakymų buvo priimtas sprendimas sumažinti darbuotojų skaičių. Ir štai aš — bedarbis.
— Ar tau buvo išmokėta pagal įstatymą priklausanti išeitinė išmoka, kai buvai atleidžiamas?
— Aš mažai išmanau šiuos teisinius niuansus. O valdžia pareiškė, kad daugiau nei pusantro atlyginimo negalės mokėti tiems, ką atleidžia. Atseit, mus atleis ne pagal etatų mažinimą, o dėl gamybos pertvarkymo. Ar kažkas panašaus. Jie negali mokėti daugiau pinigų, nes tada reikės paskelbti įmonės bankrotą. Jie apeliavo į mūsų gailestingumą, ir mes pasirašėme visus dokumentus, kuriuos jie mums pakišo.
— Taip, šis dviejų mėnesių karantinas daugelį nusmukdė finansų srityje. Mūsų buvo paprašyta mėnesiui išeiti nemokamų atostogų. Na, žinoma, tai geriau, nei neturėti jokio darbo.
— Štai ryte aš buvau nuėjęs į biržą ir perskaičiau vieno sumanaus ekonomisto komentarą, kuris ramino sakydamas: nesijaudinkit, lietuviai! Viskas ne taip blogai, kaip buvo 2008 metais. Tuomet nedarbas siekė 16 %, o dabar tik apie 11 %. Norėčiau paklausyti šio kalbėtojo, jei jis taip pat stovėtų prie darbo biržos durų.
— Na, nereikia nusiminti. Reikia kažkaip išsilaikyti pusę metų. Kitas ekonomistas užtikrintai patikino, kad visos Lietuvos įmonės, kurios neveikia karantino metu ir ruošiasi vėl atsidaryti, pradės dirbti visapusiškai.
— Lengva pasakyti, pakentėk šešis mėnesius. Aš turiu šeimą, du vaikus. Ir juos reikia maitinti kiekvieną dieną. O ką aš jiems pasakysiu — pakentėk?
— Tačiau vyriausybė pažadėjo kažkokią materialinę pagalbą visoms karantino aukoms.
— Taigi pagalbą verslininkams pažadėjo. O kaip jie paskirstys šiuos pinigus, yra jų reikalas. Vargu, ar jie bus skiriami darbuotojams kaip išeitinės išmokos atleidžiant iš darbo. Ir abejoju, ar visos nukentėjusios įmonės gaus tokią pagalbą. Greičiausiai tik tie, kurie artimi valdžiai. Laimei, atrodo, kad jie pensininkams ir neįgaliesiems pažadėjo duoti po porą šimtų eurų kiekvienam. Aš paklausiu savo tėvų, ar jie ką nors gavo...
