Ilgamečiam apsėdimui dėl neegzistuojančių grėsmių ir stoiškam Estijos, Latvijos ir Lietuvos "pasiaukojimui" (įskaitant biudžetą) netrukdo nei ekonominiai sunkumai, nei koronaviruso pandemija, nei akivaizdus kaimynų — Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos — taikumas. Panagrinėkime keletą ryškių šios savaitės Baltijos šalių karinės-politinės veiklos pavyzdžių.
Bombarduoja, vadinasi — myli
Estija pelnytai yra "strateginės sėkmės" viršūnėje (arba ant paties bedugnės krašto — priklauso nuo to, iš kurios pusės pažiūrėsi). Jungtinių Valstijų oro pajėgų "B-1B Lancer" viršgarsiniai bombonešiai gegužės 6 dieną surengė mokomąjį bombardavimą Estijoje. Atkreipiu dėmesį, kad bombarduotojai turėjo ne daugiau kaip dvi minutes skrydžio į rytus — iki Rusijos oro gynybos sistemos raketų starto. Iš tikrųjų priešlėktuvinės raketų sistemos "S-350 Vitiaz", kurios saugo Leningrado sritį, nežino, ar B-1B "strategų" skrydis yra mokomasis, o bombos — inertiškos. Labai pavojingi manevrai, visiškai nepateisinama rizika, tikro karinio konflikto provokacija.
Du strateginiai bombonešiai "B-1B Lancer" į Estijos oro erdvę iš "Ellsworth" oro bazės Pietų Dakotoje (JAV) atskrido įveikę maždaug 7 600 kilometrų (su kuro papildymu ore). Pentagonas pažymėjo, kad tai yra atgrasymo nuo galimo priešininko signalas. Estijos gynybos ministras Juris Luikas (Jüri Luik) įžvelgė "JAV rimtus ketinimus saugant Baltijos šalis" ir pabrėžė JAV strateginių bombarduotojų dalyvavimo pratybose "Spring Storm" svarbą. Iš viso "Spring Storm" pratybose dalyvavo daugiau nei 3 tūkstančiai karių iš tarptautinio NATO bataliono ir Estijos kariuomenės.
Augančios poligonų apimtys Estijoje ir kitose Baltijos šalyse yra tikrai įspūdingos. 2019 metais du amerikiečių strateginiai bombonešiai B-52H vykdė mokomąjį bombardavimą treniruočių aikštelėje prie Lietuvos Kazlų Rūdos kaimo. Atkreipiame dėmesį, kad 12 tada numestų BDU-50 bombų imitavo branduolinį smūgį (su modernizuotomis taktinėmis termobranduolinėmis bombomis B61-12, specialiai pritaikytomis Europos krypčiai). Šis ginklas Baltijos šalims nieko gero nežada, nes amerikiečiai jį sukūrė ne gynybai, o viskam, kas gyva, sunaikinti didelėje teritorijoje.
Akivaizdus branduolinio smūgio planavimas reiškia, kad ateis panašus atsakas. Galimo konflikto lokalizavimas nėra garantuojamas. Didelio masto aukštųjų technologijų priešininkų karo veiksmai neriboja ginklų pasirinkimo, įskaitant taktinių branduolinių ginklų (oro bombos, artilerijos sviediniai, priešlėktuvinės raketos) ir strateginių branduolinių pajėgų (tarpžemyninių balistinių ir kruizinių raketų) naudojimą.
Drumstas "Open Spirit" vanduo
Gegužės 4–14 dienomis Latvijos pakrančių vandenyse rengiamos NATO pratybos "Open Spirit-2020". Dieną prieš tai į Ventspilį atvyko grupė užsienio karo laivų, tarp jų ir Norvegijos karinio jūrų laivyno minosvaidis "Otra", Nyderlandų karinio jūrų laivyno minosvaidis "Willemstad", trys Vokietijos karinių jūrų pajėgų minosvaidžiai "Datteln", "Weilheim", "Gromitz" ir laivas-būstinė "Donau". Dalyvauja priešpėstinės minos eskadrono "Baltron Baltic" laivai: Latvijos karinio jūrų laivyno laivas-būstinė "Virsaitis", minų traleriai "Talivaldis", "Rusins" ir Estijos minų traleris "Sakala".
Pagrindiniai "Open Spirit" tikslai yra šaudmenų, keliančių grėsmę laivybai Baltijos jūroje, paieška ir sunaikinimas. Atkreipiu dėmesį, kad tokioms operacijoms dešimt dienų per metus tikrai nepakanka. Be to, kartu plėtojama personalo ir įgulų sąveika, planuojama pasitikėjimo atmosfera.
Pasitikėjimo sąlyga nevalingai kelia šypseną, nes ankstesnės "Open Spirit-2014" pratybos Latvijoje buvo įsimintinos daugybinėmis užsienio jūreivių muštynėmis. Ventspilio meras Aivaras Lembergas tuo metu buvo toks susijaudinęs, kad nekorektiškai pareiškė: užsienio kariai nepaiso vietinių įstatymų ir elgiasi kaip kiaulės. Tačiau buitis ir elgesys krante — ne pagrindinis dalykas. Sprogmenų paieška ir sunaikinimas jūroje yra daug svarbesni.
Tarptautinės pratybos "Open Spirit" vyksta kasmet (nuo 1994 metų) Lietuvos, Latvijos ir Estijos vandenyse (pakaitomis). Remiantis logika, daugiau nei ketvirtį Atviros dvasios amžiaus Baltijos šalių pakrančių vandenys turėjo būti išvalytos nuo Antrojo pasaulinio karo sprogmenų.
Tačiau daugelio metų darbo po "Open Spirit" iškaba bendras minų ir sprogmenų, kurias sunaikino būriai, rezultatas atrodo gana kukliai. Per Antrąjį pasaulinį karą Baltijos jūroje buvo įrengta per 150 tūkstančių jūrų minų, iš kurių 80 tūkstančių buvo Suomijos įlankoje. Vien tarybiniai karo jūreiviai po 1945 metų ištraukė kelis šimtus šaudmenų, tūkstančius minų. Nuo 1994 metų buvo rasta ir sunaikinta tik keli šimtai šaudmenų. Pavyzdžiui, 2012 metais buvo neutralizuotos 87 jūrų minos, 2015 metais sunaikintos 37 jūrų minos ir sviediniai.
Dar laukia dideli darbai, o Latvijos, Lietuvos ir Estijos pakrančių vandenys nėra pati didžiausia problema.
Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje paskendo didžiulis kiekis cheminės amunicijos, apie 8 tūkstančius tonų bombų ir sviedinių vien tik Gotlando įduboje. Dėl laiko ir jūros vandens poveikio metalas rūdija.
Atsižvelgiant į šią didelio masto (cheminę) grėsmę daugeliui Baltijos regiono šalių, "menki "Open Spirit" rūpesčiai" atrodo paradoksaliai. Panašu, kad vyresnieji Latvijos, Lietuvos ir Estijos partneriai NATO nepretenzingai ir laisvalaikiu tiria farvaterius, hidrologiją, seklumą, artėjimą prie Rusijos.
Neptūno šventė
Lietuvos karinės jūrų pajėgos netrukus padidins savo kovinę jėgą, iš Didžiosios Britanijos įsigijusios trečiąjį "Hunt" klasės minų tralerį, kuris buvo nurašytas 2017 metais. Lietuva 2008 metais įsigijo du nebenaudojamus bazinius tralerius, o po kapitalinio remonto jie nuo 2011 metų tarnavo naujais pavadinimais "Skalvis" ir "Kuršis". Kodėl Lietuvos karinis jūrų laivynas yra pasmerktas susirinkti senus britų tralerius (nurašytus jų istorinėje tėvynėje) ar Norvegijos patrulinius laivus? Net jei 40 metų senumo minosvaidžiai vis dar plaukia, geriau juos siųsti į muziejų, o ne parduoti.
Priminsiu, kad Lietuva išleidžia 2 % BVP karinėms išlaidoms, o gegužės 5 dieną prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui skirti šiuos du procentus, nepaisant sunkios ekonominės padėties, kurią sukėlė pandemija. Lietuvos kariuomenė yra Šiaurės Atlanto aljanso karinės struktūros dalis ir, atrodo, turėtų turėti naujausius karinės įrangos modelius. Bet sausumos pajėgos vis dar turi sovietmečio karinius transporto sraigtasparnius (Mi-8) ir šarvuočius (BTR-60, BRDM-2, MT-LB). Respublika turi stiprias jūrines tradicijas, o karinės jūrų pajėgos šiandien atrodo silpniausios — jose yra tik trys traleriai ir keturi patruliniai laivai, pastatyti praėjusiame amžiuje. Lietuvos karinio jūrų laivyno koviniuose vienetuose raketų (pagrindinė XXI amžiaus tendencija) visiškai nėra.
Pažvelkime atidžiau į "Hunt". Šio tipo britų minų traleriai buvo pradėti statyti 1980 metais (iš viso 13 vienetų). Aktyviai dirbantis pakrančių vandens zonos laivas yra 615 tonų talpos, 60 metrų ilgio, 10 metrų pločio, turi stiklo pluošto korpusą, du dyzelinius variklius, kurių bendra galia siekia 3800 arklio jėgų, o greitis yra apie 35 kilometrai per valandą. 45 žmonių įgula. Ginkluotė kukli. Borto vieno priešlėktuvinio ginklo laikiklis "Bofors" 40 mm kalibro ir du artilerijos laikikliai 20 mm kalibro. Į elektroninę įrangą įeina navigacijos radaras, elektroninė karo sistema UAR-1 "Matilda", dvi įvairaus tipo minų paieškos sonarinės stotys. Minų paieškai traleryje taip pat yra numatyta nardytojų, turinčių dvi autonomines povandenines transporto priemones minoms neutralizuoti (devintojo dešimtmečio pabaigos prancūziškoji gamyba) komanda.
JK turi dar penkis "stiprius veteranus", tokius kaip "Hunt". Karinės technikos ir įrangos pardavimo departamentas, kaip Britanijos gynybos ministerijos dalis, ieško rangovų, kurie atliktų vieno iš šių minų tralerių kapitalinį remontą ir modernizavimą Lietuvos kariniam jūrų laivynui (preliminari darbų kaina — 50 milijonų svarų). Šiuo sandoriu Didžiosios Britanijos kariškiai planuoja uždirbti apie 1 milijoną svarų, o minosvaidžio panaudojimo išlaidos buvo įvertintos 750 tūkstančių svarų. Įdomi aritmetika. Tiesiog "Neptūno šventė".
Tačiau skaičiai vėlgi parodo žeminamą vyresniųjų aljanso partnerių požiūrį į jaunesnius. Viena vertus, susidėvėję ginklai "nuo broliško peties", kita vertus, karinio biudžeto augimas. Nieko asmeniško, tik verslas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
