VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais Krišjaniu Karinšu bei Juriu Ratu bendru laišku kreipėsi į Europos Sąjungos institucijų vadovus, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.
Kreipimesi, adresuotame Europos Vadovų Tarybos prezidentui Šarliui Mišeliui ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Lajen, Baltijos šalių lyderiai siūlo Europos Sąjungos (ES) Atsigavimo fondo formavimo principus bei būtinas korekcijas Daugiametėje finansinėje programoje, nukreiptas efektyviai kovoti su COVID-19 padariniais Europoje.
Savo kreipimesi Baltijos šalių lyderiai pabrėžė, kad ES Atsigavimo fondo turinys ir Daugiametės finansinės programos nuostatos reikalauja peržiūrėjimo. Jos turi atliepti pandemijos sukeltos socialinės ir ekonominės krizės mastą, užtikrinti prioritetinių politikos krypčių deramą savalaikį finansavimą.
Laiške teigiama, kad ES Atsigavimo fondas galėtų būti Daugiametės finansinės programos dalis, nukreipta į strateginį investavimą — paskolas ir išmokas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Atsigavimo fondo turinys turėtų būti ne tik Daugiametės finansinės programos, bet ir ES teisinės bazės dalis.
Baltijos šalių lyderiai pasiūlė ES lygiu sinergizuoti politinius veiksmus, apimančius finansavimą, reformų įgyvendinimą, tarptautinius sprendimus. Pasak jų, ypač svarbu užtikrinti internacionalinių energetikos projektų, transporto koridorių užtikrinimo, bendros skaitmeninės erdvės projektų vykdymą.
Pasak Nausėdos, beprecedentė situacija reikalauja didesnio ES biudžeto, nei buvo svarstoma anksčiau.
Kreipimesi raginama apsvarstyti finansavimo didinimą Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos kryptims bei lankstų lėšų perskirstymą, atliepiant nacionalinius poreikius.
"Kovojant su koronaviruso plitimo ekonominiais ir socialiniais padariniais, šių krypčių finansavimo reikšmė biudžete išauga, nes garantuoja injekcijas į nuosmukio ištiktus sektorius, taip pat užtikrina, kad žalioji programa, skaitmeninis proveržis netaptų antraeiliais prioritetais", — sakė Lietuvos prezidentas.
Prezidentas pridūrė, kad naujasis ES biudžetas turėtų ne tik atliepti krizės mastą, bet ir pademonstruoti išmoktas pamokas — biudžete dera užtikrinti adekvačias nenumatytų situacijų valdymo išlaidų eilutes.
