Politologas: ankstyvas Lenkijos sienų atidarymas yra kritiškas Lietuvai

© AP Photo / Mindaugas KulbisЛитовские пограничники на границе с Польшей, 17 марта 2020 года
Литовские пограничники на границе с Польшей, 17 марта 2020 года - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Be to, Lenkijos ir Suomijos įstojimas į Baltijos šalių laisvo judėjimo zoną nesukels naujų politinių konfigūracijų Europoje, mano ekspertas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai sutarė atidaryti Baltijos šalių vidaus sienas nuo gegužės 15 dienos.

Литовские пограничники - Sputnik Lietuva
Nuo gegužės 11 dienos bus švelninamos sienos kirtimo sąlygos

Po to, kai Baltijos šalys atkurs laisvą judėjimą tarpusavyje, ateityje į šią erdvę galėtų prisijungti Lenkija ir Suomija, sakė Latvijos prezidentas Egilas Levitas.

Interviu Sputnik Lietuva ekonomistas, politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad Lenkijos ir Suomijos prisijungimas prie laisvo judėjimo zonos nereikš jokių ypatingų tarptautinių teisinių santykių tarp šių šalių ir Baltijos valstybių.

Ekspertas pažymėjo, kad sienų su Suomija atidarymas yra svarbus visų pirma Estijai, nes šios šalies gyventojai išvyksta ten dirbti. Tuo pat metu Lenkija yra svarbiausia Lietuvai kryptis.

"Lenkija Baltijos šalims yra toks išėjimas į likusią Europos Sąjungą, į likusią Europą, nes iš esmės šios šalys yra atstumtos, ir be Lenkijos jos yra tokia savotiška sala, palyginti daugiau geografiškai susijusi su Rusija ir Baltarusija nei su Europos Sąjungos šalimis. Taigi, vėlgi, Baltijos šalims, o ypač Lietuvai, labai yra kritiškas ankstyvas Lenkijos sienų atidarymas", — tvirtino Nosovičius.

Lenkijos ir Suomijos sienų atidarymas yra visiškai natūralus ir logiškas dalykas, pabrėžė ekspertas, tačiau iš to neišplaukia jokios globalios išvados, naujos tarptautinės ar politinės konfigūracijos Europoje.

Свадебное платье, архивное фото - Sputnik Lietuva
Vis dar su kaukėmis: Lietuvoje sušvelnintos santuokos ceremonijos karantino taisyklės

Pagal vyriausybės dekretą nuo gegužės 11 dienos lietuviai gali keliauti į Lenkiją darbo, verslo ar mokslo tikslais. Tačiau su savimi reikia turėti tai patvirtinantį dokumentą — darbo sutartį, verslo liudijimą, įmonės dokumentą, Lenkijos švietimo įstaigos pažymą apie mokymą ir pan. Galutinį sprendimą dėl priėmimo į teritoriją priima Lenkijos pasieniečiai. Jie turi pateikti dokumentą. Į Lietuvą bus galima grįžti ne tik per Kalvarijos–Budzisko tašką, bet ir per Lazdijai–Ogrodniki patikrinimo punktą. Po to piliečiams nereikės laikytis dviejų savaičių saviizoliacijos.

Nuo gegužės 15 dienos Lietuvos piliečiai gali laisvai keliauti Latvijoje ir Estijoje. Sieną galima kirsti per Būtingė–Rucava, Saločiai–Grenstalė ir Smėlynė–Medumai taškus. Lietuviai galės grįžti per juos, tačiau jiems nereikės dvi savaites izoliuotis.

Latvijos ir Estijos gyventojai tomis pačiomis sąlygomis gali atvykti į kaimyninę Lietuvą.

Lietuvos vyriausybė pratęsė karantiną iki gegužės 31 dienos, tačiau įvedė daugiau karantino sušvelninimo sąlygų.

Naujienų srautas
0