Kyla didžiulė pagunda paaiškinti, kas nutiko piktavališku poelgiu. Ši versija atrodo dar labiau įtikinama atsižvelgiant į Vakaruose vykstančius bandymus perrašyti istoriją, iš jos ir iš žmonių atminties išbraukus mūsų šalies vaidmenį pergalėje prieš nacizmą.
Tačiau panašu, kad šiuo atveju politinių žaidimų užkulisiuose ieškoti nereikia. Vien tik garsiosios Jevgenijaus Chaldėjaus nuotraukos užblokavimo paaiškinimas, kad neva ji pažeidžia "bendruomenės taisykles dėl pavojingų žmonių ir organizacijų", įrodo situacijos absurdiškumą. O vėlesni pasiteisinimai tik patvirtino, kad socialinis tinklas neketino įsivelti į skandalą.
Tiesa, nurašyti viską vien grynam atsitiktinumui taip pat būtų neteisinga: tiesiog šį kartą tai buvo ne Facebook antirusiškos politikos dalykas, o spąstai, į kuriuos įkliuvo pasaulio socialiniai tinklai.
Auksinis socialinių tinklų, kaip laisvos saviraiškos ir bendravimo erdvės, amžius pasirodė esąs trumpas. Apribojimai ir turinio kontrolė ten įsibėgėjo agresyvaus vėžinio naviko greičiu, ir dabar virto pilnaverte griežta cenzūra, apimančia absoliučiai visas sritis ir kryptis.
Visų pirma, viena iš dažniausiai aptariamų (ir smerkiamų) Facebook taisyklių yra nuogumo draudimas, net kai kalbama apie pripažintus meno šedevrus. Prieš dvejus metus visame pasaulyje kilusiu sujudimu pavyko atšaukti vartotojų blokavimus už tai, kad jie pasidalino Vilendorfo Veneros, akmens amžiaus statulėlės, atvaizdu. Tačiau prieš metus jokios pastangos nepadėjo įveikti draudimo Ženevos dailės muziejui reklamuoti parodą su senovinių statulų nuotraukomis.
Net nedera kalbėti apie politiką. Apribojimų galima sulaukti tiek dėl formalių priežasčių (pavyzdžiui, dėl draudžiamų žodžių), tiek dėl bendrų ideologinių. Vos prieš savaitę Facebook buvo ištrintos "prokremliškos" naujienų agentūros "News Front", transliuojančios keliomis kalbomis, paskyros. Vis dėlto būtų klaidinga matyti tokioje cenzūroje vien tik sąmoningą įmonės valią, nes daugelis išmoko naudotis šia priemone.
Empiriškai jau seniai išsiaiškinta, kad masiniai skundai yra svarbiausia automatiško turinio valdymo socialiniuose tinkluose algoritmo dalis. Taigi, jei jūs buvote nubaustas už įrašą, kuris visais atžvilgiais buvo absoliučiai nekaltas, tada greičiausiai jūs tapote piktanorių išpuolių objektu. Facebook tokiais atvejais pirmiausia automatiškai imasi veiksmų ir tik vėliau — jei atsiranda laiko, o specialistas nešališkai įvertins klausimą — vyksta nuodugnus tyrimas. O juk laiko gali ir neatsirasti, nes socialinius tinklus smaugia kasdien auganti patikrinti reikiamo turinio krūva. Nenuostabu, kad nepagrįstų bausmių vartotojams skaičius siekia keliolika tūkstančių.
Tikriausiai kažkas panašaus nutiko ir su kultine "Pergalės vėliavos virš Reichstago" nuotrauka: kažkokie antirusiškai nusiteikę aktyvistai surengė kolektyvinį išpuolį, pateikdami skundus dėl kelių įrašų su šiuo atvaizdu, dėl to jis pateko į automatinio valdymo algoritmą ir panašios publikacijos buvo masiškai blokuojamos. Tačiau šį kartą tema pasirodė tokia aštri ir socialiai reikšminga, kad Facebook teko skubiai pasiaiškinti prieš nuskriaustą žmoniją.
Ir tai toli gražu nėra vienintelis toks atvejis.
Prieš mėnesį Google įsigudrino pašalinti iš YouTube interviu su Komunarkos ligoninės vyriausiuoju gydytoju Denisu Procenka ir Vladimiro Putino kreipimąsi į rusus. Vėlesnė bendrovės reakcija, vaizdo įrašų grąžinimas įrodo, jog įvyko klaida — tiesiog "kažkas nutiko ne taip".
Taigi, paaiškėja, kad visais šiais atvejais kažkokie atskiri piliečiai (turbūt rusofobiškai nusiteikę) nusprendė šiek tiek "patrolinti" mūsų šalį ir apgaulingai pasinaudojo grandiozinėmis kelių milijardų dolerių vertės korporacijomis, kurios dėl to patyrė reputacinę žalą.
Kai Facebook ir Google tik užkariavo pasaulį, paplito populiarus požiūris, kad socialiniai tinklai pradės taikyti žmonijai griežtą tarptautinę kontrolę. Tačiau paaiškėjo, kad valstybės ir pačios turi pakankamai galimybių priversti IT korporacijas įvykdyti savo reikalavimus. Vėliau tapo aišku, kad įmonės buvo priverstos nusileisti organizuotai ar tiesiog gana garsiai "kolektyvinei nuomonei". Markas Cukerbergas nespėja kovoti su visokiais ir net tiesiogiai prieštaraujančiais kaltinimais, įskaitant darbą Kremliaus, CŽV ir Kinijos naudai, paramą Trampui ir jo oponentams, mizoginiją ir baltųjų vyrų diskriminaciją, davatkavimą ir ištvirkimą, štai dabar dar — už koronaviruso panikos sklaidą ir tuo pat metu COVID-disidentizmą.
Bet visi šie skandalai dėl klaidingai pašalintų publikacijų atskleidė kitą problemos pusę, nes paaiškėjo, kad net pavieniai paprasti vartotojai turi realią galimybę savo interesais manipuliuoti milžiniškomis įmonėmis, užtikrindami joms viešus rūpesčius. O tai iš tikrųjų reiškia visiškai laukinį jų nekompetencijos ir neveiksmingumo lygį šiuo klausimu.
Jau pusantro dešimtmečio socialiniai tinklai nužygiavo kelią nuo visiškos laisvės iki griežtos autoritarinės sistemos, o dabar jie yra stadijoje, kai pastatyta visuotinės kontrolės konstrukcija yra pasirengusi kristi ant jos kūrėjų galvos.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
