VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Jugoslavai nugalėjo esesininkus ir kolaborantus Poljanos mūšyje — paskutiniame Antrojo pasaulinio karo Europos mūšyje — aktyviai dalyvaujant sovietų karininkams ir instruktoriams, RIA Novosti pasakojo Rusijos karo istorijos draugijos ekspertas Nikita Buranovas.
Poljanos mūšis (1945 metų gegužės 14–15 dienomis) — paskutinis didelio masto Antrojo pasaulinio karo mūšis Europoje. Jugoslavijos liaudies išsivadavimo armija, sudaryta iš partizanų būrių, sustabdė vokiečių padalinius ir kolaboracionistines nacionalistines formuotes, kurios bandė prasiveržti į amerikiečių kariuomenės okupacijos sektorių, kad išvengtų pasidavimo Jugoslavijos ar Sovietų kariuomenei.
"Karo metu sovietų karininkai, instruktoriai ir pogrindininkai buvo perkeliami į Jugoslavijos teritoriją į partizanų būrius, kur rengė sąjungininkus, kūrė ir tobulino Jugoslavijos liaudies išsivadavimo armijos karinę struktūrą. Tai padėjo laimėti Poljanos mūšį", — pasakė Buranovas.
Istorikas pasakojo, kad 1945 metų pavasarį Jugoslavijos partizanai sutriuškino vokiečių kariuomenę Jugoslavijos teritorijoje, todėl "E" armijos grupės vadas pulkininkas generolas Aleksandras Lioras pasirašė besąlygiško jo vadovaujamos pajėgų grupės kapituliacijos aktą.
"Tačiau kai kurie vokiečių padaliniai nepakluso, ir gegužės 14 dieną atskiri padaliniai, kurie buvo didelių miestų įgulų sudėtyje, policijos ir konvojaus batalionai bei SS apsaugos padaliniai susivienijo ir bandė prasiveržti į Austrijos ir Šiaurės Italijos teritoriją, kad atsidurtų amerikiečių okupacijos sektoriuje ir pasiduotų jiems", — pridūrė ekspertas.
Jis pažymėjo, kad prie jų prisijungė atskiros nacionalistinių judėjimų formuotės, "iš viso šią grupuotę sudarė apie 30 tūkst. žmonių".
"Karo Jugoslavijoje metu buvo sukurtas platus pogrindis, vokiečiai, kovodami su partizanais, rėmėsi nacionalistinėmis grupuotėmis. Tam kiekvienoje respublikoje buvo kuriami ir palaikomi nacionalistiniai ir kraštutinių dešiniųjų judėjimai", — papasakojo ekspertas.
Karo metu kai kurie Serbijos četnikų atstovai bendradarbiavo su vokiečiais, Ustašo nacionalistai atėjo į valdžią Kroatijoje, Slovėnijoje, globojant nacistinei Vokietijai, buvo sukurtos kolaboracionistinės formuotės. "Visi nacionalistai buvo vokiečių gerai apginkluoti ir gerai apmokyti", — pažymėjo Buranovas.
Istorikas papasakojo, už kurią šalį Hitleris buvo pasirengęs atiduoti Berlyną >>
Jis papasakojo, kad dauguma šių žmonių buvo karo nusikaltimų ir etninių valymų bendrininkai, "jų tikslas buvo nepatekti į Jugoslavijos partizanų ar sovietinės kariuomenės rankas, tačiau jugoslavams sugauti juos buvo garbės reikalas".
"Poljanos mūšis prasidėjo 1945 metų gegužės 14 dieną, kai grupuotės priartėjo prie Jugoslavijos partizanų, kurie kordonais stovėjo keliuose, ir pateikė ultimatumą, reikalaudami pateikti laisvą praėjimą, kad būtų galima atsitraukti į vakarus. Po kategoriško atsisakymo prasidėjo mūšiai daugiausia su šaulių ginklų — šautuvų, automatų, kulkosvaidžių — panaudojimu", — pasakė Buranovas.
Istorikas pabrėžė, kad visiška Jugoslavijos liaudies išsivadavimo armijos pergalė buvo pasiekta, kai jugoslavams į pagalbą atėjo Vakarų sąjungininkų pajėgos su tankais. Vokiečiai ir nacionalistai pradėjo mesti ginklus ar išsibarstyti, slėptis miškuose, judėdami į vakarus. Nuostoliai, atsižvelgiant į Antrojo pasaulinio karo matus, buvo, jei taip galima sakyti, nereikšmingi — vokiečiai ir nacionalistai prarado 500–600 žmonių, iš kurių 350 žuvo. Partizanų patirti nuostoliai sudarė 100 žmonių.
"Po Poljanos mūšio įvyko dar keli incidentai, kuriuose dalyvavo sutriuškintų nacionalistų grupuočių nariai, tačiau būtent šis mūšis laikomas paskutiniu Antrojo pasaulinio karo Europoje istorijoje", — apibendrino ekspertas.
