VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareikalavo, kad Europos Komisijos pirmininkas asmeniškai įsitrauktų į kovą siekiant užtikrinti Baltarusijos AE saugumą. Šis teiginys yra dar vienas iš daugybės įrodymų, kad jėgainės eksploatacijos pradžios išvakarėse Vilniaus elgesys tampa vis neadekvatesnis. Priėjo iki Briuseliui keliamų isterijų su pareiškimais, kad už nesaugią atominę elektrinę bus atsakinga visa Europos Sąjunga, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius, politologas Aleksandras Nosovičius.
"Tokių iliuzijų, kad būtų pastatyta AE kitoje vietoje arba apskritai sulyginta su žeme, turbūt mes tikrai negalėtume sau leisti. Reikėjo tai daryti prieš 11–12 metų, gaila, kad nepadarėme nieko", — apie Baltarusijos atominę elektrinę kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Pasak straipsnio autoriaus, pripažinimas, kad neįmanoma sustabdyti atominės elektrinės statybų Baltarusijos Gardino srityje Astravo regione, jokiu būdu nereiškia, kad Lietuvos vadovybė atsisakė "didžiosios kovos". Gitano Nausėdos pozicija yra tokia, kad Lietuva turėtų reikalauti iš Baltarusijos įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimus dėl branduolinės energijos saugos.
Pačios Lietuvos, kurią Europos Sąjunga privertė uždaryti Ignalinos AE, patirtis rodo, kad Europos branduolinės saugos reikalavimai yra tolygūs branduolinės energijos panaikinimui.
Pasak Nosovičiaus, būtent to ir siekia Lietuva iš Europos Sąjungos.
Jo teigimu, žinia, kad branduolinis kuras pateko į Astravo AE, paskatino karštligišką oficialiojo Vilniaus aktyvumą.
Pastarosiomis savaitėmis Lietuva reikalavo, kad ES įvestų sankcijas "Rosatom" (Rusijos įmonė, statanti atominę elektrinę). Ji pateikė dar vieną skundą dėl "nepriimtinos padėties" Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA). Nusprendė siekti, kad Vakarų sąjungininkai įvestų sankcijas visoms perkančiosioms įmonėms. Be to, ne kartą skundėsi JAV ir dėl nesuprantamų priežasčių Armėnijai, pasiekė, kad Kijevas uždraustų Baltarusijos elektros importą į Ukrainą ir nusiuntė Minskui jau nežinia kelintą protesto notą.
"Remdamasi savo destruktyvios veiklos rezultatais, Lietuvos diplomatija pareiškia, kad jos poziciją dėl Baltarusijos AE girdi Briuselis ir kaimyninės šalys. Kur čia neišgirsi, kai Vilnius taip rėkia! Kitas dalykas, kad šio riksmo efektyvumas nėra akivaizdus", — rašo straipsnio autorius.
Latvija ir Estija vis dar nenusprendė visiškai uždrausti Baltarusijos elektros energiją Baltijos šalių energijos rinkoje. Europos Komisija apskritai palaiko Minsko poziciją ir tikina Lietuvą, kad viskas gerai.
"Baltarusija įsipareigojo tęsti bendradarbiavimą su Europos Sąjungos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų grupe (ENSREG)", — ES komisarai energetikos ir kaimynystės klausimais atsakė į Lietuvos energetikos ministerijos skundą. Jie tikina Vilnių, kad Baltarusija, prieš pradėdama ją eksploatuoti, laikosi visų branduolinės saugos reikalavimų.
Vilnius reaguodamas pradeda kaltinti visus ir viską ir skelbia, kad žlunga pasitikėjimas tarptautinėmis organizacijomis.
"Pasitikėjimas branduoline energija ir TATENA, kaip organizacija, šiuo metu išskirtinai priklauso nuo pačios TATENA veiksmų ir tinkamo reagavimo į netoleruotiną situaciją Baltarusijoje", — šiais žodžiais lydi Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas skundą Tarptautinei atominės energijos agentūrai dėl Baltarusijos branduolinės programos.
T. y., TATENA reputacija tiesiogiai priklauso nuo to, ar ji priešinsis Baltarusijai ir "Rosatom", ar ne. Pasak Nosovičiaus, jei ji nepasipriešins, Lietuva jai "parodys, kur vėžiai žiemoja".
"Mes ir toliau pabrėžiame, kad nevykdant visų branduolinės saugos reikalavimų, susijusių su atominės elektrinės projektu Baltarusijoje, atsakomybės našta užkraunama ne tik Baltarusijai, bet ir šiame procese dalyvaujančioms ES institucijoms", — sako Žygimantas Vaičiūnas.
Visi jau suprato, kad Lietuvos pozicija yra tokia, kad Baltarusijos AE iš esmės negali atitikti visų branduolinės saugos reikalavimų. Nejaugi Lietuva surengs "kryžiaus žygį" ir prieš Briuselį, kai atominė elektrinė pagaliau pradės veikti?
"Gal ji dabar kreipsis į ES teismą dėl Europos Komisijos ar net grasins pasitraukti iš ES?" — klausia Nosovičius.
Pasak jo, tokio lygio pretenzijos, kaip kaltinimai grėsme ne tik Rusijos ir Baltarusijos, bet ir Europos Sąjungos nacionaliniam saugumui, yra tikras ženklas, kad Lietuvos vadovybė kovoje su Baltarusijos atomine elektrine visiškai prarado sveiką nuovoką. Jos ir anksčiau buvo ne kažin kiek, tačiau po daugelio metų beprasmiško
Nepaisant racionalių sumetimų, kuriais vadovaujasi pirmieji Lietuvos asmenys priimdami sprendimą kovoti su kaimyninės šalies atomine elektrine (ir, be abejo, jomis vadovavosi), juos užgožė neracionalūs jų veiksmai.
Anot Aleksandro Nosovičiaus, kalba emocijos, o ne interesai, ir juo labiau, ne vertybės.
"Tuo metu, kai Baltarusijos AE pradės veikti, lietuviškos emocijos ne kalbės, o šauks iki aortos plyšimo", — sako politologas.
Lietuva kovoje su šiuo projektu taip plačiai užsimojo, kad artėjantis pralaimėjimas, kurį rodo numatoma atominės elektrinės darbo pradžia, respublikos vadovybei sukels grupinį priepuolį. Tokios būsenos Vilnius bus pasiryžęs bet kam, apibendrina Nosovičius.
