Šiuo metu pagrindinė viso pasaulio tema — koronavirusas. Tačiau "pietūs" pagal tvarkaraštį — prezidento rinkimai Amerikoje kol kas neatšaukti. Svarbiausios temos priešrinkiminėje kampanijoje — epidemija, ekonomika ir Kinija. Tačiau yra joje ir dar vienas — moteriškas — faktorius.
Šiame kontekste pirmiausia norisi prisiminti Hillary Clinton bandymą tapti pirmąja JAV prezidente. Tačiau jeigu juodaodžio Baracko Obamos korta suveikė, moteriška (bent jau kol kas) — ne. Bet tai nereiškia, kad pastarasis veiksnys prarado savo aktualumą Amerikos politikoje.
Šiandien jos žiniasklaidoje nemažai rašoma apie tai, kad Džo Baidenas savo viceprezidentu galėtų pasirinkti moterį — net siūlomos kandidatūros. Pats jis pareiškė: "Jeigu aš tapsiu prezidentu, mano administracija atrodys kaip šalis, ir aš pažadu paskirtį moterį viceprezidentu". Dar daugiau, jis pažymėjo, kad nedvejodamas pasiūlytų šį postą Obamos žmonai Mišelei.
Kaip sakoma, dvigubas smūgis — juodaodė ir moteris. Be to, ji patinka žmonėms (pavyzdžiui, galima prisiminti jos daržą Baltuosiuose rūmuose), kas neabejotinai padėjo Barackui Obamai. Ir čia mes priartėjame prie kito svarbaus momento — kovoje dėl prezidento posto Amerikoje, reikšmingą vaidmenį atlieka kandidato žmona.
Visi ligi šiol prisimena ne tik Džoną Kenedį, bet ir jo antrąją pusę Žakliną, kuri, pavyzdžiui, buvo mados ikona. Donaldas Trampas turi gražuolę žmoną Melaniją. Tačiau problema ta, kad dabartinis JAV vadovas negali pasigirti idealia santuoka (pavyzdžiui, internete galima rasti vaizdus, kuriuose Melanija nenori laikyti vyro už rankos). Tai, žinoma, nėra lemiamas rinkiminis faktorius, bet kai svarbus kiekvienas balsas, teigiamas žmonos vaidmuo tikrai praverstų.
Tačiau tam tikrą moterišką kortą rankovėje Trampas vis dėlto turi — tai jo dukra Ivanka, kuri, patarinėdama tėvui, aktyviai dalyvauja politikoje, ir net yra manančių, kad ateityje būtent ji turi gerų šansų tapti pirmąja moterimi JAV prezidente. Šiandien jos charizma gali bent iš dalies kompensuoti neigiamą Trampo įvaizdį santykių su kita lytimi srityje.
Ir čia mes priėjome prie galbūt svarbiausio moteriško aspekto šiuolaikinėje politikoje: kaltinimų seksualiniu priekabiavimu. Visi prisimena, kaip Monika Levinski vos neužbaigė Bilo Clintono prezidentavimo. Šiandien Tara Reade kaltina seksualiniu priekabiavimu Baideną ir nori, kad jis pasitrauktų iš prezidentinės kampanijos.
Tokiu būdu, jeigu kalbėtume apie įvairius lyties politikos Amerikoje (ir ne tik joje) momentus atskirai (moteris viceprezidento poste, kandidatų santuokos sėkmė ir taip toliau), jie neturi kritinės rinkiminės reikšmės. Tačiau, jeigu vertintume juos bendrai, aiškėja, kad moteriškas faktorius gali atlikti svarbų vaidmenį JAV prezidento rinkimuose — ypač įtemptos kovos atveju. Kartais didžiuliai politiniai planai žlunga dėl smulkmenos.
Baigiant norisi grįžti prie moters kaip valstybės vadovės temos. Yra nuomonių, kad konfliktus politikoje skatina ne tik valstybių interesai, bet ir elementarios vyriškos ambicijos, o moterys geriau moka užglaistyti aštrius kampus. Tačiau klaidinga manyti, kad į didžiąją politiką prasibrauna moterys su pozityvia šeimynine psichologija.
Labiau tai moterys, kurios pasirinko karjerą, o ne šeimą (kurios neturėjo ar kuria nusivylė), ir kurioms dėl tradicinės lytinės diskriminacijos teko kovoti dėl vietos po saule net daugiau negu vyrams. Todėl valdžios viršūnėje jos elgiasi net kiečiau ir ciniškiau negu vyrai (prisiminkime kad ir Hillary Clinton reakciją į Kadafio nužudymą ar tai, kad Folklandų karą Britanijoje pradėjo "geležinė ledi", jau nekalbant apie kanclerę Angelą Merkel ar "plieninę magnoliją" Dalią Grybauskaitę).
Trumpai tariant, moterys šalia politikos ir moterys politikoje — du skirtingi dalykai, bet riba tarp jų plona ir apgaulinga kaip Ivankos, kuri, kaip sakoma, atliko ne paskutinį vaidmenį Trampo sprendime dėl raketinio smūgio Sirijai, šypsena.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
