VILNIUS, gegužės 19 — Sputnik. Pastaraisiais metais pasikeitė ES šalių donorių padėtis, interviu Sputnik Lietuva pareiškė politologas, ekonomistas Aleksandras Nosovičius.
"Jei prieš 15 metų plečiant Europos Sąjungą jos apskritai ėjo link to, kad dalintųsi su mažiau išsivysčiusiomis ir skurdesnėmis šalimis, <...> pastaruosius kelerius metus tarp jų vis labiau vyrauja nacionalinio egoizmo logika: jos bet kokioje situacijoje renkantis tarp solidarumo ir lėšų taupymo pasirenka taupymą. Ir būtent koronavirusas ir visi su juo susiję ekonominiai nuostoliai — tai situacija, kuri tik dar labiau sustiprina šią tendenciją. Nes šalys donorės iš pandemijos, kaip bebūtų keista, kenčia, nukentėjo jau daug stipriau nei šalys recipientės", — sakė jis.
Pasak Nosovičiaus, Vokietijos laukia didžiausia pokario istorijoje ekonominė krizė, o Italijos ekonomika, remiantis EK ir TVF prognozėmis, kris labiausiai pasaulyje.
"Ar Italija dalinsis su Latvija šioje situacijoje? Duosiu devynis iš dešimties, kad nesidalins. Ar Vokietija dalinsis? Taip pat greičiausiai ne. Ir turtingų šalių žodis šioje situacijoje bus lemiamas, nes pinigus duoda visgi jos, ir jei jos nuspręs neduoti pinigų, o greičiausiai taip ir bus, tada nei Europos biurokratai Europos Komisijoje, nei Europos Parlamento deputatai, nei netgi recipientės, tokios kaip Latvija, Lietuva ar Estija, nieko negalės dėl to padaryti. Joms tiesiog neduos pinigų", — užbaigė jis.
Pandemijos pasekmėms ES šalyse likdviduoti prireiks mažiausiai dviejų trilijonų eurų, tačiau susitarti dėl paramos mechanizmo Briuselis negali, praneša Sputnik Latvija.
Praėjusiame Europos Parlamento posėdyje deputatai palaikė rezoliuciją, raginančią sukurti solidarumo fondą, iš kurio visos bloko šalys galėtų gauti pinigų. Baiminamasi, kad pinigai ekonomikai atkurti bus paimti iš Baltijos šalims svarbių sanglaudos ir žemės ūkio paramos fondų.
