VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Karantino metu žymiai išaugo darbo santykių pažeidimų skaičius, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys.
Užimtumo tarnyba ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi, kad nors valstybė savo finansine parama skatina įmones darbuotojus išlaikyti legaliai ar grąžinti į darbo rinką, tačiau gaunama informacija, kad darbuotojai, išleisti į prastovas, toliau dirba, mokamas papildomas šešėlinis darbo užmokestis arba teikiami dokumentai subsidijai gauti, nors darbuotojai jau yra atleisti.
Karantino metu VDI sulaukė 24,4 tūkst. pranešimų iš organizacijų ir privačių asmenų. Dažniausiai buvo pranešama apie situaciją dėl prastovos laikotarpio – kai kurios įmonės dirbo paskelbtų prastovų metu arba darbuotojai dalinių prastovų metu dirbo ilgiau, nei jiems numatyta įsakyme dėl prastovos, o darbo laikas neapskaitomas.
VDI duomenimis, nelegalaus darbo pažeidimų skaičius šiemet išaugo iki 58 proc. tikrintų atvejų (pernai tuo pačiu laikotarpiu šis rodiklis buvo 25 proc.). Pavėžėjimo srityje pažeidimų šiemet rasta net 80 proc. patikrinimo atvejų.
Didėja kontrabandos apimtys
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos duomenimis, karantino mėnesiais šviežios ir atšaldytos kiaulienos parduota 4,5 proc. daugiau, o mėsos gaminių – 3,1 proc. daugiau, nors, remiantis kitų Europos Sąjungos valstybių narių statistika, realus mėsos vartojimo Lietuvoje sumažėjimas turėjo siekti apie 20–30 proc.
Asociacijos vertinimu, parduotos kiaulienos ir mėsos gaminių kiekis padidėjo dėl ištrauktų iš šešėlio pardavimų.
Dar viena šešėlinės ekonomikos sritis – akcizinės prekės. Iki gegužės 10 dienos sulaikyta dvigubai daugiau cigarečių, palyginti su visais 2019 metais, nors tyrimų atlikta perpus mažiau. Vidutiniškai viename tyrime sulaikytų cigarečių kiekis padidėjęs beveik 2 kartus.
Per šį laikotarpį užkardyta žala išaugo daugiau nei 2 kartus – nuo 10 mln. iki 23 mln. eurų. Muitinės departamento vertinimu, tam didelės įtakos turėjo griežtesnė Europos Sąjungos vidaus sienų kontrolė.
Lietuvos statistikos departamento teigimu, pastaraisiais metais šešėlinės ekonomikos dalis šiek tiek mažėja: 2018 metais ji sudarė 13,3–13,7 proc. šalies BVP, 2019 metais 13–13,3 proc., šių metų prognozė yra 12,9–13,3 proc. Rizikingiausi sektoriai vis dar yra pramoninė gamyba, statyba, prekyba, maitinimas, remontas ir transportas, informacija ir ryšiai, nekilnojamojo turto operacijos, kitos asmeninės paslaugos.
