VILNIUS, gegužės 24 — Sputnik. Rutgerso universiteto (JAV) tyrėjai nustatė, kad dabartinis globalinis atšilimas skiriasi nuo ankstesnių didelių klimato pokyčių. Mokslininkų darbai paskelbti žurnale "Science Advances".
Mokslininkai stebėjo jūros lygio ir ledynų pokyčių dinamiką Cenozojaus eroje, kuri Žemėje trunka 66 milijonus metų. Jie tyrė Ramiojo vandenyno giluminių nuosėdinių uolienų mėginių cheminę sudėtį deguonies-18 izotopų kiekiui nustatyti.
Turint omenyje šią medžiagą, galima numanyti praeityje jūros vandens temperatūrą ir jo prisotinimą deguonimi.
Mokslininkai taip pat išanalizavo magnio ir kalcio santykį vienaląsčių foraminifera organizmų lukštuose, kad galėtų įvertinti temperatūrą giliuose vandenyse.
Pažymima, kad deguonies-18 izotopų kiekis priklauso nuo ledo sluoksnio ir jūros lygio. Mokslininkai taip pat sužinojo, kad šviesos kiekis, pasiekiantis Žemės paviršių, turi įtakos izotopų lygiui uolienose. Tai skiriasi dėl planetos ašies svyravimų. Šie modeliai sujungiami į Milankovičiaus ciklus.
Tyrėjai nustatė, kad prieš 56–48 milijonus metų Žemėje prasidėjo šiltas periodas, kurio metu atmosferoje buvo didelis kiekis anglies dioksido, nesant ledui dėl padidėjusio jūros vandens lygio.
Pasak mokslininkų, maždaug per 16 milijonų metų pasirodė pirmieji ledynai, o po dar 30 milijonų metų pietų ir šiaurės poliai buvo padengti ledu.
Jūros vandens lygis pradėjo mažėti iki 27 tūkstančių metų, o vėliau pradėjo didėti maždaug 40 milimetrų per metus greičiu. Iki dvidešimtojo amžiaus pradžios šis skaičius nesikeitė, bet tada vėl prasidėjo spartesnis augimas.
Apibūdinti klimato pokyčiai sutapo su Milankovičiaus ciklų chronologija, išskyrus šiuolaikinį ledynų tirpimą.
Remdamiesi tuo, mokslininkai padarė išvadą, kad praeityje klimato sukrėtimus sukėlė pokyčiai Žemės orbitoje, o šiuolaikinis šiltnamio efektas daugiausia susijęs su žmogaus veikla.
.jpg){kind=link}