VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Baltijos šalys ir Lenkija kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu finansuoti antrąjį elektros tinklų sinchronizacijos su žemynine Europa etapą. Apie tai spaudos konferencijoje pareiškė Lietuvos energetikos ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas.
"Mes kaip niekada arti sinchronizacijos projekto įgyvendinimo. Šių dviejų žingsnių žengimas šiandien mus priartina prie sinchronizacijos projekto negrįžtamumo stadijos <...> Tai, kas prieš trejus metus buvo idėja, per šį laiką paversta buvo konkrečiais projektais", — pareiškė ministras.
Paraiška pateikta Europos Komisijai pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility, CEF). Šalys tikisi gauti 75 procentų projekto vertės dydžio paramą.
Lietuvos dalis paraiškoje yra 462 milijonai eurų, Latvijos — 100 milijonų, Estijos — 111 milijonų, o Lenkijos — 521 milijonas eurų.
"Ši keturių šalių partnerystė yra svarbus regioninio solidarumo ženklas. Jis patvirtina, kad sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais projektas vyksta sklandžiai pagal planą <...>, Lenkijos dalyvavimas yra ypač svarbus — tai rodo, kad Baltijos šalys turi strateginės kaimynės paramą sinchronizacijai reikalingai infrastruktūrai sukurti", — pasakė "Litgrid" generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Antradienį pristatyta CEF paraiška yra antroji sinchronizacijos projekte. 2018 metais trys Baltijos šalys kreipėsi į CEF dėl pirmojo sinchronizacijos projekto etapo finansavimo, kurio metu stiprinami šalių vidaus tinklai.
"Litgrid" duomenimis, bendra Baltijos šalims skirtų investicijų vertė yra 432 milijonai eurų. 2019 metais CEF taip pat skyrė dešimt milijonų eurų "Litgrid" parengiamiesiems darbams ir Lenkijos jūrų jungčiai "PSE Harmony Link".
Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL
Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".
Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.
Tuo pat metu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.
