VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Dujotiekio "Nord Stream-2" pabaigimo laukiama jau metus, tačiau nuolat iškyla kliūčių. Perspektyvos vis dar neaiškios — politika per daug kišosi į verslą. Vieni nori su Rusijos pagalba paversti Vokietiją pagrindiniu žemyno energijos centru, o kiti kategoriškai prieštarauja bendradarbiavimui su Maskva. Situaciją bando išsiaiškinti RIA Novosti.
Visos viltys — į "Akademiką"
Dujotiekis turėjo būti pradėtas eksploatuoti dar gruodį, tačiau dėl JAV sankcijų rangovas, Šveicarijos bendrovė "Allseas", projektą paliko. Teko ieškoti laivo, galinčio nutiesti vamzdžius išilgai jūros dugno.
Tolimųjų Rytų Nachodkos uostą vasario pabaigoje paliko vamzdžius klojantis laivas "Akademik Čerskij". Anot Rusijos energetikos ministerijos vadovo Aleksandro Novako, būtent šis laivas gali nutiesti trūkstamus "Nord Stream-2" kilometrus. Praplaukęs Singapūrą, pusę Žemės rutulio per Indijos ir Atlanto vandenynus, lydimas karo laivų, po dviejų mėnesių "Akademik Čerskij" pasiekė Mukrano uostą Vokietijos Riugeno saloje. Tai yra projekto logistikos bazė.
Žinia, kad vamzdžių klojėjas, priklausantis "Gazprom" dukterinei įmonei, kuriai netaikomos JAV sankcijos, pasirodė Vokietijos teritoriniuose vandenyse, sujaudino politikus. Tiesa, laivas dar turi būti modernizuotas, kad būtų galima kloti 48 colių skersmens vamzdžius, būtinus "srautui".
Kertinė direktyva
Kita problema yra ES dujų direktyva, kuri yra Trečiojo energetikos paketo dalis. Pagal šį dokumentą dujotiekio savininkas negali tuo pat metu veikti kaip kuro tiekėjas. Dujotiekio operatoriumi gali tapti tik su "Gazprom" nesusijusi įmonė, o kiti rinkos dalyviai turėtų naudotis puse dujotiekio pajėgumų.
Tačiau praėjusiais metais Vokietijai pavyko apginti Trečiojo energetikos paketo pakeitimus: dabar galimos išimtys — ne Briuselis turi teisę juos patvirtinti, bet šalis, per kurios teritoriją eina dujų vamzdžiai.
Liko tik vienas kliūtis. Terminai. Iš pradžių "Gazprom" buvo leista naudotis "Nord Stream-2", jei statybos bus baigtos iki 2019 metų gegužės 23 dienos. Šis terminas buvo pratęstas metams, tačiau iki 2020 metų gegužės 24 dienos projektas nebuvo baigtas.
Vokietijos federalinė tinklų agentūra neketina dar kartą daryti išlygas Rusijos įmonei. "Nord Stream-2" operatorius "Nord Stream 2 AG" kreipėsi į ES teismą su prašymu panaikinti Dujų direktyvos reikalavimą, tačiau ieškinys buvo atmestas.
"Labai gaila, kad "Gazprom" neatsižvelgė į tai, kad Trečiojo energetikos paketo pakeitimai turėtų įsigalioti gegužės 23 dieną, — interviu RIA Novosti sakė politikos mokslų daktarė, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė Natalija Jeriomina. — Be to, keista, kad nebuvo atsižvelgta į visų darbo ciklų ypatumus sankcijų karo sąlygomis. Juk antirusiški apribojimai yra tokie totalūs, kad tikrai galime kalbėti apie karą".
Vis dėlto Vokietijai, pasak agentūros pašnekovės, reikia dujotiekio. "Šioje situacijoje viskas rodo, kad būtent "Gazprom" bus spaudimo centre tiek iš Briuselio, tiek iš Vokietijos", — pabrėžia Jeriomina.
Politinės reikšmės
Oficialusis Berlynas anksčiau laikėsi griežtos pozicijos ir nepasidavė Vašingtono spaudimui. Tuo tarpu vokiečiai negalėjo neatsižvelgti į amerikiečių požiūrį.
Sausio mėnesį, kai Angela Merkel susitiko su Vladimiru Putinu, Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Vokiečių studijų centro vadovaujantis tyrėjas Aleksandras Kamkinas pokalbyje su "RIA Novosti" teigė, kad kanclerė greičiausiai neis prieš JAV.
Reikėtų nepamiršti vidaus politinės situacijos. "Be abejo, Vokietijoje vyksta arši kova užkulisiuose. Yra stiprus pramonininkų susidomėjimas Rusija kaip patikima žaliavų ir angliavandenilių tiekėja. Tokios lobistinės grupės klauso energetikos inžinierių ir pramonės atstovų, o pramonininkai nori, kad Vokietija pavirstų energijos centru. Jiems "Nord Stream-2" yra naudingas", — aiškina ekspertas.
Tačiau kartais politikų prioritetai prieštarauja verslo interesams. Bundestage esančios CDU / CSU ir žaliųjų frakcijos yra antirusiškos. "Valdančiojoje koalicijoje esantys socialdemokratai užima nuosaikią poziciją, bandydami išlaikyti Rytų politikos vektorių, tačiau tuo pat metu puoselėja partnerystę su JAV", — teigė Kamkinas.
Nepaisyti Briuselio negalima. "Šios Europos pusiau vyriausybės ir Berlyno, kaip nacionalinės valstybės ir ekonomikos subjekto, interesai kartais skiriasi. Briuseliui svarbu diversifikuoti tiekimus. Savo vaidmenį atlieka ir Rusijos demonizacija. Nuomonė, kad Maskva bando paversti Europą įkaite", — sakė jis RIA Novosti.
Tačiau Briuselis supranta, kad neįmanoma atsisakyti rusiškų dujų, priduria Natalija Jeriomina. "Galų gale Rusija turi didžiausias atsargas. Diversifikacija yra politinis žaidimas. Briuselis palaiko JAV, parodo, kad tariamai nėra tiek priklausomas nuo Maskvos, sudaro sutartis su kitais tiekėjais. Čia Berlynas ir Briuselis yra išvien. Tiesiog Vokietija laikosi pragmatiškesnio požiūrio. Briuselis — politinio", — svarsto ekspertė.
Kol kas neaišku, ar "Akademik Čerskij" pradės tiesti paskutinę dujotiekio į Vokietiją atkarpą. Bet kokiu atveju, "Gazpromo laivyno" laivui sankcijos netaikomos, o tai reiškia, kad pradėjus dirbti bus sunkiau sustabdyti projektą. Ir jei Vašingtonas nepateiks naujų būdų, kaip užkirsti kelią "Nord Stream 2", šiemet jis bus baigtas.
