VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina pagrindines Europos Komisijos siūlomo Europos atsigavimo paketo nuostatas, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Gegužės 27 dieną Europos Komisija išplatino pagrindinius Europos atsigavimo plano elementus, pasiūlymus dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir atsigavimo fondo. Šiais pasiūlymais EK nubrėžė pagrindines ES ekonominio skatinimo priemones, nukreiptas į efektyvų ekonomikos atsigavimą po pandemijos sukeltos krizės.
Kaip trečiadienį pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Komisija siūlo ES šalims skirti 500 milijardų eurų iš naujojo ES atkūrimo fondo nuo dabartinės krizės dotacijų forma ir 250 milijardų eurų paskolų.
Projekte įtvirtinta galimybė Europos atsigavimo fondo instrumentais pasinaudoti visoms ES valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų patirtas krizės pasekmes.
"Laukia nelengvos derybos dėl fondo skirstymo principų ir kriterijų, kuriose reikės pasiekti visų ES šalių sutarimą", — teigia prezidentas ir pabrėžia, kad ateityje ypač svarbus valstybės institucijų, verslo, mokslo, visuomenės susitelkimas ir vieningas veikimas, siekiant išnaudoti pasiūlytas ES priemones ne tik sparčiam atsigavimui, bet ir investicijoms į tvarią ateitį.
Pasak šalies vadovo, būtina numatyti aiškius lėšų skirstymo kriterijus, sąlygiškumą, paskolų išmokėjimo taisykles.
"Pažymėtina, kad tai bus papildomas finansavimas greta naujos Daugiametės finansinės perspektyvos Europos Komisijai skolinantis finansų rinkose. Tad visoms valstybėms narėms dar reikės sutarti dėl paskolų grąžinimo šaltinių", — sakė prezidentas.
Šalies vadovas palaiko Europos atsigavimo fondo projekte numatytą pasiūlymą stiprinti sveikatos apsaugos sektoriaus atsparumą ir išankstinį pasirengimą nenumatytiems atvejams ar krizėms ateityje. Taip pat remiamas išskirtinis dėmesys žaliosios ekonomikos, skaitmenizacijos, mokslo ir inovacijų skatinimui.
ES biudžeto skirstymo atžvilgiu Lietuvos prioritetai nepasikeitė — Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos finansavimo augimas turi atitikti realius poreikius, atsižvelgiant į pandemijos sukeltos krizės padarinius.
Europos Komisija siūlo sudaryti Europos Sąjungos daugiametį finansinį planą 2021–2027 metams, kurio suma būtų 1,1 trilijono eurų, ir kuris yra didesnis nei dabartinis ES septynerių metų biudžetas, siekiantis 910–960 milijardų eurų, atsižvelgiant į tai, į kurį rodiklį reikia atsižvelgti — mokėjimus ar įsipareigojimus. Remiantis daugiamečiu finansiniu planu, sudaromi metiniai bendrieji ES šalių biudžetai.
Dabar Europos Komisijos pasiūlymai dėl finansinio plano ir fondo turėtų būti svarstomi ES šalių taryboje ir Europos Parlamente ir dėl jų turėtų būti susitarta. EK projektų aptarimo procesas neatmeta galimybės juos pakeisti.
