VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Kovos su koronavirusu pabaiga gali keltis į vasaros antrą pusę, jei šalies gyventojai nesisaugos ir nesilaikys saugumo rekomendacijų. Apie tai perspėja Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjai.
Tyrime rašoma, kad Lietuvos gyventojai turi būti ypač atidūs ir atsakingi, rūpintis vieni kitais ir toliau laikytis fizinio atstumo, nes vėl pasirodė atvežtinių atvejų, nepavyksta pilnai sustabdyti viruso plitimo nustatytuose židiniuose.
Prieš tris savaites mokslininkai prognozavo, kad laikantis nors ir sušvelninto karantino sąlygų gegužės pabaigoje, naujų koronaviruso atvejų turėtų būti nedaug, o paskutinėmis gegužės ir pirmomis birželio dienomis naujų atvejų neturėtų būti.
"Gegužės pradžia nieko netikėto nepranašavo. Kaip ir buvo prognozuota, atliekant po keletą tūkstančių testų per parą, teigiamų atvejų skaičius pradėjo pamažu leistis į apačią. Per pirmą gegužės savaitę vidutinis paros atvejų skaičius siekė 5–6, gegužės 7 dieną netgi buvo užfiksuotas mažiausio atvejų skaičiaus rekordas. Tą parą buvo nustatyti tik trys teigiami COVID-19 testo atvejai", — teigiama pranešime.
Matematikos ir statistikos katedros profesorius Juozas Augutis teigė, kad nustatytų atvejų kreivė turėtų eiti žemyn, tačiau šiuo metu ji eina lygiagrečiai x ašiai, tai yra, ji nei kyla, nei leidžiasi. Jis pažymėjo, kad situaciją pagerina tai, kad didesnė nustatytųjų atvejų dalis tenka lokalizuotiems viruso židiniams, tačiau židinių skaičius nemažėja ir nėra visiškos garantijos, kad, pavyzdžiui, užsikrėtę darbuotojai patys to dar nežinodami neužkrės kitų, esančių už židinio ribų, o nustatyti visus turėtus kontaktus nėra taip paprasta.
Be to, kyla įvežtinių užsikrėtimo atvejų grėsmė, nes valstybės sienos atviros. Tačiau didesnis nerimas kyla dėl kovos su pandemija šalies viduje.
Pasak profesoriaus, suprantamas ir pagrįstas noras, pirmiausia paslaugų verslo, kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą.
"Per tuos kelis viruso apgulties mėnesius visi įpratome girdėti kasdienes naujų užsikrėtimų ir net mirčių suvestines, nebereaguojame į tai taip jautriai kaip anksčiau. Vis dažniau susitinkame, vis dažniau užsukame į darbovietes, vis dažniau pamirštame užsidėti veido kaukę ar pirštines, ir kartais užbėgame į priekį po truputį laisvėjantiems karantino reikalavimams", — sakė Augutis.
Profesorius pridūrė, kad prieš karantino įvedimą Lietuvoje viruso pernašos koeficientas R0 svyravo tarp 3–5, tačiau balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje ši reikšmė, atsižvelgiant į nustatomų užsikrėtimo atvejų skaičių, buvo apie 0,3–0,4.
"Tokios padėties, kokia susiklostė Lietuvoje paskutinę savaitę, modeliavimui koeficiento R0 reikšmė turėjo pakilti iki 0,7–0,8. Tai jau signalas, kad pradedame artėti prie vieneto zonos. Didėjant koeficientui pandemijos pabaiga keliasi į priekį, t.y. liepos — rugpjūčio mėnesį", — įspėja mokslininkas.
Jis atkreipia dėmesį, kad karantino sąlygų švelnėjimas yra neišvengiamas, ir daugiau atsakomybės suvaldant pandemiją guls ant lietuvių pečių.
"Vis dažniau patys turėsime nuspręsti, kaip mums elgtis, kaip saugoti save ir aplinkinius. Negalime pamiršti, kad virusas nevienodai pavojingas skirtingiems žmonėms, todėl kiekvienas mūsų veiksmas turi būti vertinamas per bendruomeninį interesą. Tikimasi, kad kažkada žmonija su vakcina ar be jos įgis kolektyvinį imunitetą. Kol jo neturime, pandemijai pasipriešinti galime tik kolektyvinėmis pastangomis", — teigiama pranešime.
Iki birželio 16 dienos respublikoje įvestas karantino režimas. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyta beveik 1650 ligos atvejų, mirė apie 70 žmonių.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 349 tūkst. žmonių.
