VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Kanados globalių tyrimų centras (Global Research) teigia, kad Baltijos šalys, nukentėjusios nuo koronaviruso sukeltų ekonominių padarinių, turi atkurti santykius su Rusija, siekdamos savo ekonominės naudos.
Anot analitikų, Rusija gali tapti pagrindine Baltijos šalyse gaminamų prekių rinka, o Maskva, savo ruožtu, gali pasiūlyti pigių energijos šaltinių, sušvelnindama koronaviruso pandemijos sukeltą finansinį spaudimą. Nepaisant šių pranašumų, Baltijos šalys vis tiek nori tarnauti NATO interesams, neatsižvelgdamos į savo pačių naudą ir interesus, pažymima tyrime.
Interviu Sputnik Lietuva Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius sakė, kad prekyba su Rusija gali suteikti Baltijos valstybėms didelę finansinę naudą. Kaip tokio bendradarbiavimo pavyzdį jis paminėjo Baltarusiją.
"Baltarusija gauna milijardus prekiaudama su Rusija mėsa, daržovėmis, kruopomis, duona. Sunku prisiminti, ko Baltarusijos Respublika neparduoda Rusijos Federacijai. Baltarusijos laimei Estija, Latvija ir Lietuva nėra jos konkurentės Rusijos rinkoje, nes dėl politinių priežasčių šis pagrįstas absoliučiai ekonominis sprendimas nebuvo paverstas tinkama politika", — sakė jis.
Anot Meževičiaus, dėl politinio įsipareigojimo Baltijos šalys mažiau dėmesio skiria eksporto-importo operacijoms su Rusija.
"Kiekvienas Latvijos, Estijos, Lietuvos politikas yra pasirengęs suvalgyti be druskos kitą politiką — estų, latvių, lietuvių, jei jis parodys silpnumą ir pasakys, kad reikia prekiauti su Rusija. Antirusiškos propagandos veiksnys puikiai veikia rinkimuose", — sakė jis ir pridūrė, kad rinkimai Baltijos valstybėse yra gana oficialūs.
"Iš esmės laimi nacionalistinės koalicijos. Tam reikia priešo. O kas gali būti priešas? Matote, Polinezija kategoriškai netinka priešo vaidmeniui, todėl jie pasirinko Rusiją", — padarė išvadą ekspertas.
Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 metų sausio–kovo mėnesiais Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,4 proc.). Tuo tarpu Rusijos įmonių grupė "Inter RAO" per pirmąjį metų ketvirtį sumažino elektros energijos eksportą 39,2 procento, tokiu būdu eksportas į Lietuvą krito 52 proc.
