VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Užkratą nešiojančios erkės sunkiomis ir net mirtinomis ligomis gali užkrėsti ne tik žmones, bet ir šiltakraujus naminius gyvūnus, priminė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai.
Dėl ypač šiltos žiemos šiemet pastebimas didesnis erkių aktyvumas, todėl po kiekvieno pasivaikščiojimo reiktų atidžiai augintinį apžiūrėti ir, radus įsisiurbusią erkę, kuo greičiau ištraukti.
"Įsisiurbusią erkę geriausia suimti pincetu kuo arčiau jos galvutės ir atsargiai, nesukiojant ištraukti. Tam, kad ji atsikabintų, rekomenduojama pajudinti į šalis ir lėtai, sukant prieš laikrodžio rodyklę, ištraukti. Įkandimo vietą svarbu dezinfekuoti spiritiniu tirpalu. Ne visuomet erkės traukimas būna sėkmingas, pasitaiko atvejų, kai erkės kūnas atsiskiria nuo galvos. Tuomet reikėtų kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris ją saugiai pašalins. Ištraukus erkę, svarbu atidžiai stebėti augintinį ir pastebėjus sveikatos pablogėjimo požymių skubėti pas veterinarijos gydytoją, nes laiku pradėjus gydymą, gyvūnas dažniausiai pasveiksta", — sakė VMVT Veterinarinių vaistų ir pašarų skyriaus patarėjas Sigitas Siriukaitis.
Pasak VMVT specialisto, viena iš dažniausiai augintiniams diagnozuojamų ligų — babeziozė. Tai į maliariją panaši liga, sukeliama babezijomis vadinamų kraujyje parazituojančių pirmuonių. Pagrindiniai babeziozės simptomai — karščiavimas, apatija, bendras silpnumas, apetito bei svorio netekimas. Sergančiam augintiniui taip pat gali pasireikšti viduriavimas, vėmimas, pakisti ir šlapimo spalva, šis patamsėja. Ligai progresuojant, simptomai ūmėja, augintinį gali ištikti traukuliai ir net koma, o negydomi gyvūnai gali nugaišti.
Babeziozei jautresni jauni šunys bei gyvūnai nusilpusia imunine sistema, turintys daug parazitų ar paveikti kitų infekcijų. Augintiniui persirgus babezioze, imunitetas nesusidaro.
Gana dažnai kartu su babezioze pasireiškia ir erlichiozė ar anaplazmozė. Taigi, vienos erkės įsisiurbimas gali užkrėsti keletu ligų. Dažniausi šių ligų požymiai — karščiavimas, apetito praradimas, apatija, svorio netekimas, išskyros iš akių bei nosies, kraujavimas iš nosies ir patinusios galūnės. Kai kurie gyvūnai gali vemti, viduriuoti, kosėti, sunkiai kvėpuoti.
Dar viena liga, kurią šunims gali sukelti erkių platinamos bakterijos, — boreliozė arba Laimo liga. Ja užsikrėtus, gali išsivystyti sąnarių uždegimas ir gyvūnas ima šlubuoti, taip pat padidėja limfmazgiai, praranda apetitą, jautriai reaguoja į prisilietimą. Ligos požymiai gali pasireikšti po infekuotos erkės įsisiurbimo praėjus 1–2 ar net 5 mėnesiams.
Visomis šiomis ligomis gali užsikrėsti ne tik šunys, bet ir katės, tačiau joms ligos simptomai būna švelnesni. Pavyzdžiui, susirgusi Laimo liga, katė dažniausiai tik šiek tiek šlubuoja ir gydoma gana greitai pasveiksta. Kačių babeziozė — sunkesnė liga, ja užsikrėtusioms katėms dingsta apetitas, krenta svoris ir išsivysto anemija. Kartais gali pasireikšti gelta, vėmimas, sutrikti kvėpavimas. Tokios ligos kaip erlichiozė ir anaplazmozė Europoje katėms labai retai nustatomos.
"Norint išvengti įvairių susirgimų, būtina imtis apsaugos priemonių nuo galimo erkių įsisiurbimo. Efektyviausia priemonė, apsauganti augintinius nuo erkių platinamų ligų, — kontakto su kraujasiurbėmis vengimas. Erkes atbaido specialūs antiparazitiniai preparatai: antkakliai, lašiukai, purškalai, specialios tabletės. Kokią priemonę naudoti individualiu atveju, geriausiai gali patarti veterinarijos gydytojas. Erkes atbaidančius preparatus reikėtų pirkti veterinarijos vaistinėje", — rašoma pranešime.
Pasak Siriukaičio, nors šiandien antiparazitinių priemonių įvairovė itin didelė, visos priemonės yra prevencinės ir negali garantuoti visiškos gyvūnų apsaugos nuo erkių sukeliamų ligų, nors rizika jas naudojant sumažėja.
