VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Laivas "Akademik Čerskij", galintis užbaigti tiesti "Nord Stream-2" dujotiekį, priklauso Samaros šiluminės energijos turtiniam fondui, praneša "RBK" su nuoroda į Rusijos tarptautinį laivų registrą.
Pažymima, kad anksčiau nebuvo informacijos apie vamzdžių klojimo laivo savininką, o bendrovė "Gazprom Flot" buvo vadinama jį eksploatuojančia kompanija.
Šių metų kovo 31 dienos duomenimis, Samaros šiluminės energijos turtinis fondas priklausė "Gazprom" grupei. Steigėjai tuo metu buvo "Gazprom teploenergo" (51 proc.) ir "Gazprom mežregiongaz Samara" (49 proc.). Abi bendrovės priklauso "Gazprom mežregiongaz" grupei.
"RBK" rašo, kad tokia struktūra leis sumažinti sankcijų rizikas, susijusias su laivo eksploatavimu. Leidinys pažymi, kad ribojamosios priemonės gali kelti grėsmę vamzdžių klojimo laivui, kuris užbaigs "Nord Stream-2" statybą. Kaip pareiškė advokatų kolegijos "Pen & Paper" Maskvos biuro vadovaujantis partneris Antonas Imenovas, jei buvo nuspręsta savininku padaryti Samaros šiluminės energijos turtinį fondą, tai būtent šiai organizacijai galimos JAV sankcijos yra mažiau pavojingos, tačiau pats laivas "Akademik Čerskij" gali būti jų paveiktas.
Vamzdžių klojimo laivą "Gazprom" įsigijo 2015 metais. "Akademik Čerskij" nuo 2016 metų buvo eksploatuojamas "Gazprom flot", o informacija apie tai bendrovės tinklalapyje buvo bent iki 2020 metų vasario, rašo laikraštis. Samaros šiluminės energijos turtinio fondo įstatinis kapitalas yra 123 milijonai rublių (1,58 milijono eurų). Pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto nuoma ir valdymas.
Anksčiau Rusijos Federacijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pareiškė, kad vienas iš variantų, kas gali užbaigti statyti "Nord Stream-2", yra "Akademik Čerskij". Gegužės pradžioje vamzdžių klojimo laivas atkeliavo į Vokietijos Mukrano uostą, kur yra dujotiekio logistikos bazė.
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.
Kai kurios valstybės, ypač Ukraina ir JAV, nepritaria projektui. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, o Vašingtonas yra suinteresuotas reklamuoti savo suskystintas dujas Europos rinkoje. Lietuva, Latvija, Lenkija savo ruožtu vamzdyną laiko "politiškai motyvuotu".
Praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad tiesimą vykdančios bendrovės nedelsiant nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Gegužės mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas rengia naujas ribojamąsias priemones dujotiekiui, kad užkirstų kelią jo paleidimui.
Tuo pat metu Maskva, taip pat Berlynas ir Viena ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai komercinis projektas ir skirtas pagerinti Europos valstybių energetinį saugumą. Norvegija taip pat rėmė statybas.
