VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Seimas antradienį pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo pataisoms, kuriomis numatoma patikslinti ligos išmokų, mokamų ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, mokėjimo atvejus ir nustatyti šių išmokų mokėjimo pabaigą.
Galutinai dėl naujų nuostatų Seimas apsispręs birželio 4 dieną.
Pagal svarstomus pakeitimus, dar tęsiantis ekstremaliai situacijai ir karantinui būtų aiškiai nustatoma ligos išmokų mokėjimo pabaiga — išmokos už nesergančių vaikų priežiūrą nebebūtų mokamos, kai nebelieka apribojimų veikti ugdymo įstaigoms.
Naujomis nuostatomis siekiama pagelbėti tėvams ar globėjams, kurie negavo ligos išmokos nedarbingumo metu per karantiną, nes iki karantino pradžios vaiką vedė į vadinamuosius "neregistruotus darželius". Tokie darželiai nėra registruoti kaip švietimo teikėjai Švietimo ir mokslo institucijų registre, paslaugos juose teikiamos dirbant pagal individualią veiklą.
Pataisomis siūloma išplėsti ligos išmokų mokėjimo atvejus, ligos išmoką mokant ekstremaliosios situacijos ir karantino metu prižiūrint visus vaikus iki 8 metų (bet ne ilgiau kaip iki ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios), nepriklausomai, kokią ugdymo įstaigą vaikas lanko ar pagal kokią programą vaikas yra ugdomas.
Taip pat siūloma atsisakyti sąlygų, kad senelis ar senelė gali gauti ligos išmoką už prižiūrimą anūką tik tais atvejais, kai abiem tėvams arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems darbdavys nepaskelbė prastovos. Tuomet vienas iš senelių galėtų gauti ligos išmoką už prižiūrimą anūką be jokių išimčių.
Ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą karantino metu siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo neatskaičius mokesčių. Ją gali gauti ligos socialiniu draudimu apdrausti vaiko tėvai, įtėviai, globėjai, budintys globotojai, seneliai.
Tarp svarstomų teisės akto pakeitimų — siūlymas nustatyti, kad ligos išmoka susirgus asmeniui, vykdančiam savo profesinės veiklos funkcijas, liga, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas, mokama iki darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
Ligos išmoką po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimui siūloma mokėti ne ilgiau negu 5 kalendorines dienas, išskyrus pirmiau minėtą atvejį, kai ši išmoka mokama susirgus asmeniui, vykdančiam savo profesinės veiklos funkcijas.
Siekiant apsaugoti asmenis, kuriems ligos išmoka mokama tik tam tikrą laikotarpį per metus, nustatyti, kad karantino laikotarpiu visiems ligos išmokų gavėjams, gaunantiems ir valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, įstatyme nustatytas 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus skaičiavimas ligos išmokų mokėjimo trukmei nustatyti, nebūtų taikomas.
