Pusėje valstijų įvestos komendanto valandos, tačiau vietos valdžia dažnai beveik nieko nedaro. O policijos pajėgų jau nebeužtenka, ir prezidentas Donaldas Trampas ketina pasitelkti armiją vandalizmui ir plėšikavimui nutraukti. Kuo šis žingsnis yra pavojingas prezidentui, aiškinosi RIA Novosti autorė Sofija Melničuk.
Vėl įstatymas ir vėl tvarka
Amerikiečiai laukė Donaldo Trampo kreipimosi į tautą. Tačiau prezidentas dvejojo ir tai padarė tik birželio 2 dieną, kai Vašingtone jau buvo daužomi langai.
"Mes esame sukrėsti dėl Džordžo Floido mirties, — pradėjo jis. — Tačiau mes negalime leisti piktai miniai paskandinti taikų protestą. Pagrindinės aukos yra įstatymus vykdantys piliečiai ir patys skurdžiausi visuomenės sluoksniai".
"Aš esu įstatymo ir tvarkos prezidentas", — pabrėžė Trampas. Turiu pasakyti, kad šis šūkis yra gerai žinomas Amerikai.
1968 metais šalis taip pat ruošėsi prezidento rinkimams neramiais laikais: vykstant masinėms demonstracijoms prieš Vietnamo karą, mitingams paremti moteris ir rasines mažumas. Po to, kai buvo nužudytas žinomas juodaodžių teisių aktyvistas Martinas Liuteris Kingas Jaunesnysis, o vėliau ir didelius lūkesčius tenkinęs senatorius Robertas Kenedis, Ričardas Niksonas ėjo į rinkimus su šūkiu "įstatymas ir tvarka".
"Jūs turite sutikti su tuo, kad visa problema yra iš tikrųjų dėl juodųjų", — tada paaiškino Baltųjų rūmų administracijos vadovas Haris Holdemanas. Nuo to laiko juodaodžiams amerikiečiams "įstatymas ir tvarka" asocijuojasi su policijos savivale.
Ramus protestas įvykdytas
Trampas dabartinius pogromus pavadino vidaus terorizmu. Kreipdamasis į tautą prezidentas paminėjo smulkaus verslo savininkus, kurie yra priversti stebėti, kaip sukilėliai "griauna jų svajones".
Vaizdo įrašai apie plėšikavimą gatvėse užpildė internetą. Riaušininkai daužo vitrinas, išsineša prekes, išdažo sienas, langus ir duris. Pavyzdžiui, Santa Monikoje beveik viskas buvo pavogta iš "Vans" sportinių drabužių parduotuvės. Kai "Fox 11" žurnalistai praeivių paklausė, iš kur jie gavo dėžutes su sportbačiais, jie ramiai išvengė atsakymo. Netoliese nebuvo nė vieno policininko.
Tai vyksta visoje šalyje. Valdininkų raginimai sustabdyti vandalizmą yra veltui. Turtą saugo taikūs protestuotojai ir patys verslo savininkai.
Toje pačioje Santa Monikoje prie parduotuvės durų pasirodė mergina su užrašu "Stop Violence". Žmonės bandė ją atstumti, net įmetė dūmų bombą, tačiau mergina neišsigando. Netrukus prie jos prisijungė juodaodis vyras su plakatu "Mes protestuojame, o ne plėšiame". Šie jaunuoliai sąmoningai atvyko į miesto centrą, kad riaušininkai nepakenktų taikiems protestuotojams.
O atvejis San Diege privertė mane prisiminti anekdotus apie Rusijos mafiją. Ten imigrantai iš buvusių TSRS respublikų apgynė restoraną "Puškin". Įstaigos savininkas Aikas Gazarianas prisipažino RIA Novosti korespondentui: greitai suprato, kad reikia veikti savarankiškai.
"Turiu daug draugų, kurie, kaip ir aš, labiau palaiko respublikinį mąstymą (skirtingai nei protestuotojai — Sputnik). Kai sekmadienį supratau, kad galimos bėdos, paskambinau visiems — ir po pusvalandžio jie buvo restorane. Dvylika žmonių su pistoletais ir šautuvais. Ginklai yra legalūs, mes esame išmokyti juos valdyti. Ir savo patalpose savigynai, žinoma, mes turime teisę juo apsiginti", — aiškino Gazarianas. Jie išgelbėjo ne tik "Puškin", bet ir keletą kaimyninių įstaigų, įskaitant ypač pažeidžiamą alkoholio parduotuvę, priklausančią senyvo amžiaus kilusiam iš Irako amerikiečiui.
Kitoje šalies pusėje, Niujorko Brukline, miestiečiai susivienijo į patrulių būrius, kad palaikytų tvarką, kol policija neveikia. "Mes esame čia tik gynybos tikslais. Mes gerbiame kovą su rasizmu ir teisę protestuoti. Tačiau niekas neturi teisės sunaikinti vietos, kurioje gyvename su savo šeimomis, — sakė patrulių organizatoriai Izaokas Boltianskis ir Davidas Brodskis. — Gėda Niujorko merui už tai, kad neapsaugojo mūsų".
Teisė į pyktį
Daugelis yra nepatenkinti vietos valdžios neveiklumu. Niujorko meras Billas de Blasio kaltinamas marodierių pamėgdžiojimu; jo dukra neseniai buvo areštuota per susidūrimus gatvėje. Taip pat priekaištaujama ir valstijos gubernatoriui Andrew Cuomo, nors dar visai neseniai jis buvo suvokiamas kaip didvyris kovoje su koronaviruso epidemija.
Pirmadienį de Blasio sakė, kad kariuomenės pasitelkimas yra pavojingas, tai tik pablogins situaciją. "Kai ginkluotosios pajėgos patenka į gyvenamuosius rajonus, nieko gero nelauk", — sakė jis.
Nepaisant to, policininkų skaičius gatvėse buvo padvigubintas — nuo keturių iki aštuonių tūkstančių. Miestas paskelbė komendanto valandą.
Kiti regionų vadovai, daugiausia demokratai, neskuba pasitelkti Nacionalinę gvardiją. De Blasio argumentus pakartoja Oregono gubernatorė Kate Brown, Ilinojaus vadovas Jay Robertas Pritzkeris, Nevados — Steve'as Sisolakas ir Mičigano — Gretchen Whitmer. Vašingtono valstijos vadovas Jay Inslee pasikvietė karinius vienetus, tačiau iki šiol dar nepradėjo jų dislokuoti miestuose.
Tuo tarpu Trampas pagrasino pats išvesti kariuomenę į gatves. Prezidentas, nors ir yra vyriausiasis vadas, savo nuožiūra negali naudoti federalinių ginkluotųjų pajėgų valstijose. Tačiau jei jis taikys 1807 metų Sukilimo įstatymą, Nacionalinė gvardija pagal jo dekretą veiks neatsižvelgdama į valdytojus. Paskutinį kartą Džordžas Bušas Vyresnysis tai padarė 1992 metais per protestus Los Andžele, kurie prasidėjo dėl to, kad keturi baltaodžiai policininkai sumušė juodaodį vyrą. Tačiau valdančiųjų nenoras sunkinti santykius su protestuotojais yra politinio pobūdžio, sakė politologas-amerikietis Dmitrijus Drobnickis. "Pagrindinis demokratų uždavinys yra neleisti, kad Trampas būtų perrinktas antrai kadencijai. Kol nebuvo protestų, žmones galimo buvo laikyti karantine. Dabar jiems buvo suteikta teisė pykti, — jis sakė RIA Novosti. — Reikia priversti Trampą atrodyti blogai, nes, anot demokratų retorikos, jis yra rasistas ir kursto neapykantą visuomenėje".
Jei po tiek dienų trunkančių riaušių prezidentas perims kontrolę su Nacionalinės gvardijos pagalba, jis uždirbs politinius taškus, ir tada bus nesvarbu, ką sako demokratai. "Trampai, ateik ir sutvarkyk reikalus" — štai už ką nubalsuos abejojančios valstijos", — pažymi ekspertas.
Jis pabrėžia, kad rasinės diskriminacijos situacija šalyje yra tikrai pasibaisėtina. Ir to negalima pamiršti aptariant protestus.
Demokratai ne tik nori parodyti Trampo neefektyvumą, bet ir stengiasi neišgąsdinti rinkėjų tarp mažumų, sako Dmitrijus Suslovas, Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos Europos ir tarptautinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas. "Jie labai bijo prarasti nebaltaodžių gyventojų palaikymą, būtent afroamerikiečiai — vienas pagrindinių Joe Bideno ramsčių rinkimuose", — primena ekspertas.
Tuo pačiu metu abi pusės žaidžia ant pražangos ribos, priduria pašnekovas. "Demokratai bando diskredituoti Trampą rizikuodami išgąsdinti nuosaikų ir nemandagų elektoratą. Ir Trampas imasi griežtų priemonių, kurios gali sukelti dar didesnį smurtą ir mirtis", — aiškino jis.
Amerikos visuomenė jau ir taip nepaprastai susiskaldžiusi. Protestai tik pabrėžė prieštaravimų gilumą. Paprasti žmonės piktinasi dėl policijos savivalės ir plėšimais, o demokratai ir respublikonai vis dar negali susitarti. Sunku pasakyti, kokį vaidmenį sukilimo aktas atliko Džordžo Bušo politinėje karjeroje. Bet jis pralaimėjo rinkimus 1992 metais. Trampas akivaizdžiai remiasi griežtumu. Kas iš to kils, parodys artimiausia ateitis.
