VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Britų mokslininkai apskaičiavo tikimybę rasti panašias į Žemę planetas ankstyvajame jų vystymosi etape, kai magmos vandenynas apima visą planetos paviršių. Rezultatai skelbiami "The Astrophysical Journal".
Studijuodami egzoplanetas, planetologai daugiausia dėmesio skiria į Žemę panašių kūnų, turinčių sąlygas, potencialiai palankias gyvybei, paieškai. JK Šefildo universiteto mokslininkai savo naujame tyrime parodė, kad tikimybė rasti Žemę primenančias planetas ankstyvajame jų formavimosi etape yra daug didesnė, nei manyta anksčiau.
Paaiškėjo, kad tikimybė rasti žvaigždes, tokias kaip Saulė, vadinamąsias magmos vandenyno planetas, yra labai didelė. Susidūrimai su kitais mažesniais kūnais verčia šias jaunas planetas tiek įkaisti, kad jų paviršius virsta lydyta uola.
"Magmos vandenyno planetas lengviausia rasti šalia žvaigždžių, tokių kaip Saulė, kurios yra dvigubai sunkesnės nei vidutinės masės žvaigždė, — universiteto pranešime spaudai cituojami tyrimo vadovo Ričardo Parkerio iš Fizikos ir astronomijos katedros žodžiai. — Šios planetos spinduliuoja tiek daug šilumos, kad mes galime stebėti jų spindėjimą, naudodamiesi naujausios kartos infraraudonųjų spindulių teleskopais".
Visų pirma tai susiję su Europos kosmoso agentūros "Gaia" kosminiu teleskopu, kurio duomenis autoriai panaudojo savo tyrime.
Mokslininkai ieškojo planetų tarp "jaunų judančių grupių" — žvaigždžių spiečių, turinčių panašų judėjimą kosmose ir ne daugiau kaip 100 milijonų metų. Kadangi tokios grupės žvaigždės yra arti viena kitos ir susiformavusios maždaug tuo pačiu metu, jos turi panašias savybes. Paprastai šiuose spiečiuose yra tik kelios dešimtys žvaigždžių, o ankstesnės kartos teleskopai neleido jų atpažinti, todėl žvaigždės susiliejo Galaktikos fone.
Stebėjimo rezultatų apdorojimui tyrėjai pritaikė signalų kompiuterinio kodavimo metodą, imdami pradinį žvaigždžių pasiskirstymą pagal masę. Tai padėjo mokslininkams pasirinkti tas žvaigždes, kurios potencialiai galėjo suformuoti jaunas į Žemę panašias planetas.
Anot autorių, jų tyrimo rezultatai leidžia geriau suprasti, ar žvaigždžių formavimosi procesas yra universalus, ir kurios konkrečios jaunos žvaigždės sudaro uolėtas potencialiai gyvybei tinkamas planetas, tokias kaip Žemė.
Kitame etape mokslininkai planuoja naudoti kompiuterinį modeliavimą, kad paaiškintų jaunų judančių žvaigždžių grupių kilmę Galaktikos viduje.
