Skirdami lėšas šios kelio atkarpos asfaltavimui, komisijos nariai, atidžiai ištyrę reikalo esmę, neatskleidė Vyriausybės vadovo interesų konflikto. Tolesnis tyrimas sustabdytas.
— Remigijau, tu įsivaizduoji, pasirodo, kad ministras pirmininkas nepažeidė politiko etikos, kai leido asfaltuoti kelią prie savo namų! Tokias išvadas padarė etikos komisijos nariai. Aš pasipiktinęs. Na, ką, dabar ministras pirmininkas gali savo lėšomis nutiesti kelią į savo namus, tačiau jie dešimtmečiais negali nutiesti kelio į mūsų kaimą, kai blogas oras, ten išvis neįmanoma važiuoti automobiliu!
— Na, Mantai, būčiau labiau nustebęs, jei komisija apkaltintų ministrą pirmininką dėl interesų konflikto. Tai reiškia, kad komisijos nariai atidžiai ištyrė ir suprato, kad politinių oponentų kaltinimai premjerui ir susisiekimo ministrui yra nepagrįsti. Tu pats galvok logiškai, atmetęs emocijas. Pirma, ministras pirmininkas yra Lietuvos pilietis, kaip tu ir aš, ir jo gatvėje taip pat gyvena mūsų šalies piliečiai. Kodėl jie turėtų kentėti tik dėl to, kad jų kaimynas vienu momentu tapo ministru pirmininku? Ir, antra, yra bendras kelių remonto ir tiesimo planas, pagal kurį greičiausiai atėjo laikas šią gatvę asfaltuoti.
— Bet kodėl iki šiol niekas nebuvo nutiesęs kelio į mūsų kaimą?
— Na, tu gali tai sužinoti savo savivaldybės administracijoje. Aš manau, kad ten tau aiškiai pasakys, kur, kada ir kas bus remontuojama. O įsivaizduok, kad rudenį Sauliaus Skvernelio šalininkai vėl laimės rinkimus ir jis vėl taps vyriausybės vadovu. Taigi, ką, reikėtų dar kartą perrašyti planus ir atidėti kelio link jo namų remontą dar ketveriems metams? Tuomet jo kaimynai turėtų pasipiktinti, kad dėl politinės Skvernelio karjeros jiems nėra nutiestas kelias? Ir kaip tai atrodytų kvailai, kad po kiekvienų rinkimų tektų keisti planus tik todėl, kad kažkas kažkur tapo Seimo nariu. Taigi, ką, net šviestuvo nepakeisi gatvėje, šalia kurios gyvena koks meras, parlamentaras ar ministras? Dar apkaltins tarnybinės etikos pažeidimu. Tai atrodys kaip beprotystė.
— Na, aš nežinau. Čia mums pasakojama, kaip šalyje kovojama su korupcija, vyksta areštai, kratos ir atranda šimtus tūkstančių eurų. O čia iš tikrųjų yra oficialus piktnaudžiavimas tarnybinėmis pareigomis asmeniniais tikslais.
— Man atrodo, čia tu klysti. Ir net tavo žodžiuose yra nepagrįsto kaltinimo požymių. Už tai, beje, gali ir nubausti. Tačiau korupcijos nereikėtų painioti su politiniu šmeižtu. Dėl šios gatvės net susisiekimo ministras įkliuvo, jis buvo apkaltintas vos ne valstybės turto grobstymu, kai netinkamai apmokėjo pietus. Bet tie patys prokurorai kažkodėl pamiršo, kokią žalą valstybės iždui jie padarė, pardavę tą patį Mažeikių naftos koncerną amerikiečiams arba uždarę Ignalinos atominę elektrinę. Jau net neužsiminsiu, kaip pasinaudoję tarnybine padėtimi apiplėšė "Snorą" ir "Ūkio banką".
Bet ką aš galiu tau naujo pasakyt, juk ir pats gyveni Lietuvoje ir gali pateikti daugybę mūsų valdovų reikaliukų pavyzdžių. O teisėjų ir advokatų bylos, ir pastarojo meto Lietuvos verslo konfederacijos ir bankų asociacijos vadovų areštai mane labiau jaudina nei asfaltuotas kelias į premjero namus. Juk nėra dūmų be ugnies.
