VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Manoma, kad Lietuvos ir kaimynių sinchronizacija su Europos elektros sistema žada sukurs postūmį atsinaujinančios energetikos plėtrai, rašoma bendrovės "Litgrid" pranešime.
Praėjusią savaitę Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pateikė paraišką ES finansavimui iš "Connecting Europe Facility" (CEF) fondo gauti antram, didžiausiam sinchronizacijos projekto etapui. Sutartų projektų kaštai siekia beveik 1,22 mlrd. EUR, stambiausias šio etapo projektas – Lietuvos ir Lenkijos jūrinė elektros jungtis "Harmony Link".
Teigiama, kad užsibrėžti įgyvendinti projektai ne tik paruoš Baltijos šalių elektros sistemą prisijungimui prie kontinentinės Europos tinklų. Jie taip pat padės prie elektros sistemų prijungti ir valdyti atsinaujinančios energetikos išteklius.
Antrame etape investicijos Lenkijoje turėtų siekti daugiausiai, 535,76 mln. EUR. Tačiau šalis apie 350 mln. EUR apskaičiuotų naudų gaus vien dėl "Harmony Link" ir naujų keturių linijų kuriamų galimybių vėjo jėgainėms jūroje. Nauja infrastruktūra leis prie šalies elektros sistemos prijungti papildomą 1000 MW jūrinio vėjo. Šalis dar turės šiuos jėgainių parkus pasistatyti – jie į projektą nėra įtraukti.
"Harmony Link" ir sinchronizacijos projekto metu stiprinamas elektros tinklas Lietuvos Šiaurės Vakaruose – nuo Bitėnų iki Jurbarko – į Lietuvos energetikos sistemą leis integruoti pirmųjų 700 MW galios jūrinio vėjo. Šie pajėgumai planuojami apie 30 km nuo kranto, ties Palanga.
Vėjo elektrinėse pagamintai elektros energijai reikia gerai išvystytos tarpsisteminės linijų infrastruktūros. "Harmony Link" ir vidaus tinklų plėtra Lietuvoje leis pučiant vėjui eksportuoti elektros energijos perteklių.
Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL
Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".
Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.
Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.
