Pirmasis laikotarpis buvo sėkmingas
Šalių, dalyvaujančių OPEC+ susitarime birželio 6 dieną, susitikime buvo apibendrinti pirmojo naftos gavybos mažinimo laikotarpio rezultatai ir priimtas sprendimas dėl tolesnių veiksmų. Dabartinis susitarimas, dar vadinamas OPEC+ 2.0, buvo sudarytas balandžio viduryje po derybų tarp G20 ir OPEC+ dalyvių. Tuomet buvo nuspręsta sumažinti gavybą 9,7 mln. barelių per dieną. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į precedento neturintį naftos suvartojimo sumažėjimą dėl koronaviruso. Beveik visos šalys užkrato plitimui kontroliuoti naudojo tas pačias priemones: žmonių judėjimui buvo nustatyti apribojimai, kad jie neužkrėstų vienas kito. Dėl to visuose pasaulio kraštuose nustojo skraidyti lėktuvai, važinėti automobiliai, sustojo pramonės įmonės. Atitinkamai sumažėjo degalų sunaudojimas. Tačiau naftos gavyba išliko ta pati, kaip ir prieš karantiną.
Be to, dėl Rusijos ir Saudo Arabijos skirtingo požiūrio dėl papildomo naftos gavybos mažinimo, OPEC+ susitarimas antrajam 2020 metų ketvirčiui faktiškai buvo nutrauktas. Šių metų kovo 4–6 dienomis vykusiame OPEC+ susitarimo šalių susitikime Karalystė pasiūlė sumažinti naftos gavybą dar 1,5 milijono barelių visoms jau galiojančioms kvotoms ir visoms šalims. Tokių veiksmų priežastimi buvo vadinamas paklausos sumažėjimas Kinijoje (iki kovo pradžios rimtos karantino priemonės daugiausia buvo taikomos tik Kinijoje, o Europoje jos atsirado šiek tiek vėliau). Rusija patarė tuo metu nemažinti produkcijos, laukti ir stebėti situacijos raidą, nes nebuvo aišku, kiek laiko karantinas truks Kinijoje ir ar virusas plis į kitas šalis.
Po nesėkmingo OPEC+ narių susitikimo kovo mėnesį Saudo Arabija pradėjo "kainų karą": Karalystė pradėjo teikti dideles nuolaidas savo naftos pirkėjams ir paskelbė padidinanti naftos gavybą nuo balandžio 1 dienos (kai baigtųsi ankstesnių susitarimų laikotarpis) 2 milijonais barelių per dieną. Likusios susitarimo šalys taip pat gavo veiksmų laisvę ir ruošėsi padidinti savo gavybą. Dėl šios priežasties dvi tendencijos — spartus naftos suvartojimo sumažėjimas ir jos gavybos padidėjimas — lėmė "idealią audrą" rinkoje ir kainų žlugimą. Atsižvelgiant į tai ir buvo sudarytas dabartinis OPEC+ 2.0 susitarimas.
Ši informacija yra svarbi norint suprasti tikruosius susitarimo tikslus pirmajam laikotarpiui, bent jau gegužei. Didžiulis naftos tiekimas kovo–balandžio mėn. iškėlė naftos atsargų perteklių visame pasaulyje problemą. Juk "perteklinė" nafta pateko būtent ten. Apskaičiuota, kad pasiūla viršija paklausą nuo 20 iki 35 milijonų barelių per dieną.
Todėl naujuoju OPEC+ susitarimu buvo iškeltas pagrindinis uždavinys — užkirsti kelią naftos saugyklų perpildymui. Jei būtų įgyvendintas pats neigiamas scenarijus, visi gamintojai turėtų sumažinti gavybą daug daugiau nei pagal OPEC+ susitarimo sąlygas, o naftos kainos nukristų iki nulio.
Tai yra skirtumas tarp dabartinio naftą gaminančių šalių susitarimo ir pirmojo 2016 metais sudaryto OPEC+ susitarimo. Tuomet buvo kalbama apie gavybos apimties reguliavimą siekiant padidinti naftos kainą, nes ji netenkino nė vieno iš išplėsto kartelio dalyvių, įskaitant Rusiją.
Vartojimas atsigauna, kainos taip pat
Iki birželio pradžios labai sumažėjo naftos saugyklų perpildymo rizika, dabar praktiškai niekas nesvarsto tokio scenarijaus. Todėl galime pasakyti, kad OPEC+ sandoris dabartiniu formatu įvykdė savo pirmąją užduotį, dar ir prieš nustatytą laiką. Galų gale jis numatė, kad gegužės–birželio mėnesiais šalys kiek įmanoma sumažintų naftos gavybą, o nuo liepos 1 dienos jos jau galėtų ją šiek tiek padidinti ir panašiai: sumažinti 9,7 mln. barelių. per dieną gegužės–birželio mėnesiais, 7,7 mln. barelių — liepą–gruodį, ir 5,8 mln. barelių — iki 2021 metų balandžio. Tačiau OPEC+ susitarimas visada buvo situacinis. Dalyviai reguliariai renka ir koreguoja anksčiau priimtus sprendimus. Tai atsitiko dabar. OPEC+ susitarė, kad maksimalaus gavybos sumažinimo laikotarpis bus pratęstas iki liepos. Tačiau to priežastis yra nebe siekis užkirsti kelią saugyklų perpildymui. Dabar vartojimas atsigauna geru tempu. Dabar OPEC+ dalyviai grįžta prie senosios kainų didinimo strategijos.
Ko gero, Saudo Arabija reikalavo pratęsti maksimalų mažinimą visai liepai. Pastarieji mėnesiai parodė, kad nepaisant visų Karalystės pareiškimų, kad jiems nerūpi naftos kainos ir jie yra patys efektyviausi gamintojai, iš tikrųjų jiems brangios naftos reikia dar labiau nei Rusijai ir kitoms šalims. Pagaliau sauditai sudaro biudžetą be deficito ir, pasak TVF, atsižvelgiant į kainą daugiau nei 80 USD už barelį.
Saudo Arabija taip pat patiria spaudimą iš JAV, kurios reikalauja padidinti naftos kainas, kad išsaugotų savo skalūnų naftos gamintojus. Kai kainos siekia maždaug 30 USD už barelį, beveik visi šie projektai tampa nuostolingi. JAV šiuo metu sparčiai mažėja naftos gavyba — maždaug 2 mln. barelių. per dieną. Be to, dėl ekonominių priežasčių, o ne dėl valdžios nurodymų.
Rusija sutiko pratęsti maksimalaus sumažinimo laikotarpį dėl kelių priežasčių. Pirma, kainų padidėjimas yra naudingas biudžetui, nes eksporto muitas ir naudingųjų iškasenų gavybos mokestis apskaičiuojami remiantis pasaulinėmis kainomis. Kuo brangesnė nafta, tuo daugiau lėšų gaunama. Nors naftos kompanijos tikriausiai norėtų, kad būtų galima išgauti daugiau, nes išaugusi kaina "pakirs" valstybę muitų ir mokesčių forma.
Antra, Rusija neišprovokavo konflikto su Saudo Arabija, kad negrįžtų į kovo mėnesio situaciją, kai nutrūkęs OPEC+ susitarimas lėmė kainų kritimą. Ekonominiam atsigavimui po koronaviruso reikės daug pinigų, todėl Rusijos valdžia nenori rizikuoti biudžeto pajamomis.
Visos posovietinės erdvės šalys laimės dėl dabartinio OPEC+ sprendimo. Naftos kainų kilimas yra svarbesnis Kazachstanui ir Azerbaidžanui, o ne galimybė kuo greičiau padidinti naftos gavybos apimtis. Baltarusijai taip pat reikia brangios naftos. Šalis grįžo prie plataus masto Rusijos naftos pirkimų, kas leidžia pilnai pakrauti naftos perdirbimo gamyklas. Naftos kainų kilimas, be abejo, taip pat reiškia naftos produktų kainų padidėjimą Europoje, o tai padidins pajamas iš Baltarusijos naftos produktų eksporto į kitas šalis eksporto.
Taigi, visoms valstybėms yra naudingas OPEC+ susitarimas ir sprendimas pratęsti maksimalų naftos gavybos sumažinimo periodą siekiant išlaikyti aukštas kainas. Naftos kompanijos, kurios priešinosi šiam sprendimui, nepatirs didelių neigiamų padarinių, nes turi finansinius rezervus.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
