VILNIUS, birželio 9 — Sputnik. Dėl nepaprastosios padėties nėra pagrindo teigti, kad Rusijai reikia dirbti su Baltijos šalimis tranzito srityje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.
"Tranzitinių krovinių perorientavimas — sunkus ir ilgas procesas. Tranzito sutartys sudaromos metams ir niekas negali greitai, vienu telefoniniu skambučiu, apgręžti kelių dešimčių milijonų tonų.
Čia matome sutapimą su tam tikru Rusijos noru sumažinti šį krovinių srautą, kad nepriklausytų nuo nenuspėjamų partnerių, ir sutapimą su Baltijos šalių noru taip pat sumažinti šį krovinių srautą. Taigi, bendromis pastangomis mes tikrai ženkliai sumažinome šį krovinių srautą", — sakė jis.
Meževičius priminė, kad Rusijai netrūksta pajėgumų Baltijos jūros regione, bet, priešingai, yra perteklius.
"Kariai tai vadina "tarpteatriniu manevru" — prekių perkėlimas iš Murmansko krypties į įprastinę Leningrado kryptį yra visiškai įmanomas... Parengta logistika, prieigos patobulintos, investuota dešimtys milijardų ir aš kalbu ne apie rublius. Manau, tie įmonių atstovai, kurie sako, kad vyks į Baltijos šalių uostus, pirma, jie blogai supranta politinę situaciją, antra, nėra ekonominio pagrindo vykti į Baltijos šalis", — apibendrino jis.
Dalis pagrindinių Murmansko uosto klientų dėl sugriuvusio tilto regione svarsto galimybę nukreipti savo krovinius į Baltijos šalių uostus, praneša "RBC".
Dėl geležinkelio tilto netoli Murmansko sugriuvimo, pristatymai į pagrindinį pusiasalio uostą tapo neįmanomi. Leidinio duomenimis, "Eurochem" jau nukreipė geležies rūdos ir apatito koncentratų tiekimą į Baltijos uostus.
