VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. Protestai prieš rasizmą ir policijos smurtą, sukrėtę JAV nuo gegužės pabaigos, privertė amerikiečius susimąstyti, ar jiems reikia teisėsaugos. Savivalę, apie kurią kalba aktyvistai ir žiniasklaida, bandoma nutraukti bet kokiais būdais: vykdyti plataus masto reformą, atimti iš policijos finansavimą ir netgi jos atsikratyti. Ar tokios priemonės yra realios, rašo RIA Novosti autorė Sofija Melničiuk.
Laikas reformai
Demokratai Kongresui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama palengvinti teisėsaugos pareigūnų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Tiesą sakant, imunitetas apsaugo policiją nuo procesų, jei jie sulaikymo metu pažeidžia žmogaus teises. Policininkai turi teisę naudoti jėgą ir šaunamuosius ginklus savo nuožiūra — juk 43 procentai amerikiečių turi šaunamuosius ginklus.
"Kadangi nėra vieno kurso sisteminiam rasizmui ir nereikalingoms kontrolės priemonėms naikinti, atėjo laikas struktūriniams pokyčiams pasitelkus reformą", — sakoma Kongreso narių kreipimesi.
Šis dokumentas vadinosi Teisingumo įstatymu 2020 — tai atsakymas į neseniai įvykusius afroamerikiečių nužudymus. Ir, kaip sako kritikai, "agresyviausia Kongreso intervencija į policijos darbą" šiuolaikinėje istorijoje.
Numatoma sukurti nacionalinę policijos kontrolės sistemą. Visų pirma, jie turės pranešti apie kiekvieną jėgos naudojimą. Dusinimo būdai bus uždrausti — būtent dėl to mirė Džordžas Floidas. Bus pristatomi mokymai, kad būtų išvengta šališko požiūrio į pažeidėjus — kitaip nebus valstybės finansavimo.
Nuo 1977 metų regioninės ir vietos valdžios išlaidos policijai padidėjo nuo 42 iki 115 milijardų dolerių. Tuo pat metu nepasikeitė ir teisėsaugos institucijų reikmėms skiriamų biudžeto lėšų dalis — apie 4 proc.
Jėgos struktūros yra brangios. Pavyzdžiui, Ostino miesto policijos departamentas 2012–2017 metais išleido daugiau nei milijoną dolerių neperšaunamoms liemenėms, šalmams, lazdoms, dūminėms granatoms, dujiniams ginklams ir kitai amunicijai. Maždaug tiek pat kolegos išleido El Pase ir Denveryje.
Visa policininko ekipuotė — drabužiai, ginklai, pistoletas, garsiakalbis, kūno šarvai — yra apie 4,5 tūkst. dolerių. Mašina su radaru, kompiuteris ir sekimo sistema — 25–50 tūkst., priklausomai nuo modelio. Policininko atlyginimas yra apie 82 tūkstančius per metus, tai yra pusantro karto daugiau nei vidutinės amerikiečio pajamos.
Pinigų emisija tapo ypač aktuali dėl ekonomikos nuosmukio, kurį sukėlė koronaviruso epidemija. Pavyzdžiui, Niujorke valdžios institucijos reikalauja šešių milijardų dolerių vertės policijos biudžeto, o švietimo ir jaunimo programos praras iki 80 procentų subsidijų.
Nėra pinigų — nėra problemų
Raginimai sumažinti teisėsaugos finansavimą buvo pateikti 2014 metais, demonstracijose prieš policijos smurtą Misūryje.
Šios radikalios priemonės šalininkai mano, kad kontrolė ir mokymai nepadeda: galų gale, mirčių skaičius auga. Tiesa, statistika čia nėra pats stipriausias argumentas. Anot vieno šaltinio, baltieji amerikiečiai dažniau miršta susidūrimuose su teisėsaugos pareigūnais. Kitais atvejais tarp afroamerikiečių yra dvigubai daugiau aukų. CNN duomenimis, Amerikos policija yra agresyvesnė nei bet kurioje kitoje išsivysčiusioje šalyje: 2018 metais JAV buvo sušaudyta apie tūkstantis žmonių. Tuo tarpu Vokietijoje — 11, Australijoje — 8, Švedijoje — 6, Didžiojoje Britanijoje — 3.
Todėl vienintelis dalykas, kuris leis nutraukti užburtą ratą, yra pinigų paėmimas iš policijos — daugelis dėl to yra tikri. Neišleistos lėšos turi būti išsiųstos tiems, kuriems jų reikia. Kaip paaiškino judėjimo "Black Lives Matter" įkūrėja Patrisse Cullors, "kalbama apie reinvestavimą į varganas juodaodžių bendruomenes". Tai, pasak jos, yra daug svarbesnis dalykas nei atskirų policijos pareigūnų patraukimas atsakomybėn.
Be to, pinigai gali būti skiriami mokykloms ir ligoninėms, psichikos sveikatos priežiūrai ir smurto šeimoje prevencijai.
Kai kurie žengia dar toliau ir siūlo tiesiog atleisti policiją. Mineapolyje, kur mirė Džordžas Floidas, šį tikslą iškėlė visuomeninė organizacija MPD150. Policijos pareigūnai yra "nepažįstami žmonės su ginklais", o psichologai, socialiniai darbuotojai ir nukentėjusiųjų advokatai turėtų "dirbti su krizinėmis situacijomis", aiškina aktyvistai.
Jei suteiksite vargšams gerą išsilavinimą, įdarbinsite juos ir užsiimsite psichikos sveikatos priežiūra, teisėsaugos agentūros visai nereikės.
Ką daryti su ginkluotais plėšikais, žudikais ir kitais piktadariais? MPD150 atsako, kad nusikaltimai padaromi tada, kai asmuo kitais būdais negali patenkinti pagrindinių poreikių.
"Norint reaguoti į smurtinius veiksmus, reikalingas ribotas specializuotas kontingentas, — tvirtina socialiniai aktyvistai. — Dabar policininkai ne tik tai daro. Jie sustabdo automobilius kelyje, areštuoja narkomanus ir spaudžia juodaodžius. Tai tik sustiprina žmonių jausmus, kad jie kenčia nuo baudžiamosios teisės sistemos".
Buvęs federalinis advokatas Trey'us Gowdy'is nesutinka su šia logika. "Kai pamatysite vaikiną, bėgantį gatve su peiliu rankoje ir manysite, kad jis yra Jėzus, jums nereikia skambinti į psichologinės pagalbos tarnybą, reikia kreiptis į policiją", — sako jis. Kas atliks jų darbą?
Pirmieji žingsniai
Mineapolyje ne tik aktyvistai, bet ir pareigūnai galvojo apie pasaulį be teisėsaugos agentūrų. "Mes panaikinsime policijos departamentą. Mes radikaliai pakeisime savo požiūrį į visuomenės saugumą ir skubias priemones", — rašė Twitter miesto tarybos narys Jeremijas Elisonas (Jeremiah Ellison).
Prie jo prisijungė dar keli kolegos, tarp jų ir miesto tarybos vadovė Liza Bender (Lisa Bender). Tačiau miesto meras Džeikobas Frėjus (Jacob Frey), kuris verkė prie Floido karsto, klūpėdamas ant vieno kelio, nepritarė šiai minčiai: "Aš nepritariu tam, kad būtų panaikintas visas policijos departamentas, būsiu atviras dėl to". Tačiau jis pritarė "masinei struktūrinei reformai, siekiant ištaisyti rasistinę sistemą".
Policija įsitikinusi, kad tokios priemonės situaciją tik pablogins. "Tai nėra atsakymas į tai, kas vyksta, — pabrėžia pensininkas leitenantas Gwenas Gunteris. — Man net įdomu, kiek laiko užtruks, kol jie pasakys: "O, ne, mums reikia policijos".
Stebėtojai pastebi: kuo didesnis spaudimas policijai, tuo griežčiau jie saugo save ir kolegas, kaltinamus piktnaudžiavimu valdžia. Policijos sąjungos anksčiau trukdė įgyvendinti teisėsaugos reformą ir vargu ar pakeis savo poziciją.
Nederėtų pamiršti, kad per protestus nukentėjo ir policija. Niujorke buvo sužeisti 292 teisėsaugos pareigūnai, Čikagoje — 130, o Las Vegase vienas buvo paguldytas į ligoninę kritinės būklės po to, kai protestuotojas jį pašovė.
Policijos panaikinimas, bent jau ateinančiais metais, yra neįmanomas, nes tam reikia visiškai kitokio lygio visuomenės organizavimo, sako Viktorija Žuravleva, "IMEMO RAS" Šiaurės Amerikos studijų centro vadovė.
"Šalyje yra daugybė vietinių visuomeninių organizacijų, — sakė ji pokalbyje su RIA Novosti. — Pavyzdžiui, vietiniai gyventojai renka šerifus. O maži miestai vis dar gyvena be policijos — jiems reikia šerifo. Problema yra, kaip būti didmiesčiuose."
Anot ekspertės, artimiausiu metu reforma abejotina. "Tikimybė, kad respublikonų ir demokratų partijos federaliniu lygiu pasieks kompromisą, nėra didelė. Tai aktuali tema, susijusi su vertybinėmis problemomis, visų pirma, teise į asmeninius ginklus", — sako ji.
Amerikiečių politologas Dmitrijus Drobnickis pabrėžia, kad net pasiūlymas sukurti federalinę priežiūros sistemą prieštarauja JAV Konstitucijai, nes valstijos turėtų tai spręsti. "Mes turėsime arba pakeisti pagrindinį įstatymą, arba pasiduoti revoliucionieriams, arba viso to nepaisyti. Jei pažiūrėsite į skaičius, o ne į emocijas, per pastarąjį dešimtmetį policijos aukų skaičius sumažėjo. Taip, ne visos problemos buvo išspręstos, tačiau ar pasaulis yra vieta, kur viskas išspręsta?" — svarsto jis.
Nepaisant karštų diskusijų, apklausos rodo, kad daugiau nei 50 % amerikiečių yra patenkinti policijos darbu (tik 16 % yra nepatenkinti). Todėl pilietinei visuomenei reikia dar ilgą kelią nueiti link susitarimo. Baltieji rūmai jau kalbėjo gana nedviprasmiškai. Donaldas Trampas pažymėjo, kad policija leidžia šaliai "gyventi taikiai" ir "99 procentai darbuotojų yra puikūs žmonės". Todėl finansavimas nebus sumažintas, jau nekalbant apie likvidavimą, patikino JAV prezidentas.
