Pradedami dujotiekio GIPL tiesimo po Nerimi darbai

Prenumeruokite
НовостиTelegram
Kaip pažymėjo "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius, GIPL projekto darbai, laikantis sutartų terminų, tęsiami nežiūrint dėl COVID-19 viruso pandemijos Lietuvoje tebegaliojančio karantino

VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. Dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projekte, kurį įgyvendina "Amber Grid", pradedami sudėtingiausi 2020-ųjų metų darbai — horizontalus kryptinis dujotiekio gręžimas po Neries upe. 

Apie tai praneša "Amber Grid" spaudos tarnyba.

Darbams atlikti pasitelkta Vokietijos bendrovė "LMR Drilling". Sušvelnėjus karantino apribojimams dėl tarpvalstybinio judėjimo, praėjusią savaitę į Lietuvą atvyko 37 Vokietijos specialistų komanda, kuri pradeda du mėnesius truksiantį HDD (angl. Horizontal Directional Drilling) gręžimo etapą.

"Nežiūrint dėl COVID-19 viruso pandemijos Lietuvoje tebegaliojančio karantino, ir toliau tęsiame GIPL projekto darbus, laikantis sutartų terminų, kokybės ir apimties. Jau įgyvendinome 25 proc. viso projekto darbų, dabar pradedame dujotiekio tiesimo po Nerimi etapą", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

GIPL dujotiekis, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva
Ekspertai įvertins Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL naudą Europos Sąjungai
Rengiantis gręžimo darbams, Elektrėnų savivaldybėje, ties Kazokiškėmis prie Neries upės kranto įrengta speciali darbų aikštelė, kurioje jau sumontuota Vokietijos partnerių atsigabenta įranga. Ties Kernave, kitoje upės pusėje gegužę buvo suvirintas ypatingas vamzdis, kuris gręžimo darbų metu bus nutiestas po Neries dugnu, 20 metrų gylyje. 

HDD technologija naudojama tiesiant vamzdynus sunkiai prieinamose ar urbanizuotose vietovėse. Gręžiant dujotiekį po Nerimi, o vėliau šią vasarą ir po Nemunu, išsaugomi pakrančių miško plotai, neprarandama vandens augalija ir gyvūnija, išlaikoma natūrali aplinka, jai nepakenkiant, pažymėta pranešime.  

Planuojama, kad 2021 metų pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi — iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.

Naujienų srautas
0