Preliminarios Seimo specialiosios komisijos, kuriai vadovavo Agnė Širinskienė, išvados jau sukėlė audringą reakciją viešojoje erdvėje. Ir, matyt, kad nebūtų tęsinio, į mūšį buvo įvesta sunkioji artilerija. Konstitucinis Teismas skubiai išnagrinėjo opozicijos deputatų — konservatorių ir liberalų — ieškinį ir užblokavo tolimesnį komisijos darbą. Po Konstitucinio Teismo nuosprendžio bet kokie veiksmai, skirti buvusių vyriausybių ir valdančiųjų koalicijų reikaliukams ištirti, bus laikomi neteisėtais.
"Komisijai buvo nustatyti taip plačiai suformuluoti parlamentinio tyrimo klausimai, kad pagal juos komisijai pavesta ištirti iš esmės visus 2008–2016 metais šalyje vykusius politinius procesus, teisėkūros procesus, visų valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimą ir skyrimą ar jų veiklą tuo laikotarpiu, visų valstybės valdomų įmonių ar jų dukterinių bendrovių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimą ar skyrimą, jų veiklą tuo laikotarpiu, visų kompetentingų institucijų veiklą, susijusią su informacijos iš teisėsaugos ir žvalgybos institucijų gavimu ir šios informacijos pagrindu priimtais sprendimais tuo laikotarpiu", — aiškindamas teismo nutarimą sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Niekas, be abejo, neabejoja pagrindinio šalies įstatymo — Konstitucijos — sargybinių profesionalumu. Ir jų verdiktas turi būti priimtas. Tačiau abejonių kyla, ar nėra šis Konstitucinio Teismo sprendimas politizuotas, bei Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teisėtumas irgi kelia klausimų. Net tokio aukšto lygio teisėjai juk yra paprasti žmonės su savo žmogiškomis silpnybėmis. Ir net priimdami valstybei svarbius sprendimus, jie gali netyčia prisiminti savo geradarius, kas ir kaip juos palaikė tarnyboje.
Matyt, todėl valdančioji koalicija jau kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą. Koalicijos vardu kalbėjo "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis teigia, kad Žalimo, kaip Konstitucinio Teismo vadovo, įgaliojimai baigėsi kovo mėnesį, todėl po šio laikotarpio priimti sprendimai kelia abejonių.
"Žalimas, nutrūkus jo, kaip pirmininko, įgaliojimams nepaskyrė jokio kito teisėjo, kuris laikinai eitų Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas. O įstatymas nenumato Konstitucinio Teismo pirmininko įgaliojimų pratęsimo galimybės tam laikotarpiui, kol bus paskirtas visai kadencijai naujas Konstitucinio Teismo pirmininkas", — žiniasklaida cituoja Karbauskį.
Štai ir antrasis teisinis konfliktas. Pasirodo, kad nuo kovo mėnesio visas Konstitucinio Teismo darbas yra neteisėtas? Juk Konstitucinio Teismo įstatymas griežtai numato, kad "nutrūkus Konstitucinio Teismo teisėjo — šio teismo pirmininko įgaliojimams arba kai Konstitucinio Teismo pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas laikinai eina Konstitucinio Teismo pirmininko paskirtas Konstitucinio Teismo teisėjas". Beje, Seimas neseniai atmetė trijų naujų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras.
Taigi, Lietuvos teismų sistema atsidūrė aklavietėje, kai paralyžiuotas vieno iš svarbiausių šalies teismų darbas. Ir dabar valdantieji ragina prezidentą "imtis politinės lyderystės, užtikrinant, kad sprendžiant dėl laikino Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų ėjimo būtų išlaikytos visos Konstitucinio Teismo įstatymo 14 straipsnyje numatytos procedūros ir nekiltų abejonių dėl Konstitucinio Teismo pirmininko pareigų ėjimo teisėtumo".
Tuo tarpu prezidentas ir komanda spręs, kaip išeiti iš esamos situacijos, į kurią šalį patraukė kai kurie intriguojantys politikai, ta pati specialioji Seimo komisija, tirianti konservatorių, liberalų ir socialdemokratų vyriausybių veiklą, matyt, tęs darbą.
Pati Agnė Širinskienė, vadovaujanti specialiajai komisijai ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui taip pakomentavo Konstitucinio Teismo verdiktą: "Konstitucinis Teismas nevertino komisijos tirtų aplinkybių, KT priimtas nutarimas nepaneigia liudininkų liudijimų ir pateiktų faktų apie tai, kas buvo išsakyta ir kokios problemos valstybėje".
Be viso to, Širinskienė atkreipė dėmesį, kad jei vadovaujamasi minėtu nuosprendžiu, kurį išsakė abejotinai teisėtas pirmininkas Dainius Žalimas, tuomet turėtų būti pakeistos neseniai atlikto skandalingo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo išvados. Tai yra, beveik visas praėjusio laikotarpio Lietuvos Seimo darbas turėtų būti laikomas neteisėtu.
Tačiau paprastas Lietuvos gyventojas — potencialus rinkėjas — tikrai labai nori daugiau sužinoti apie tai, kaip ir kur išleisti pinigai ankstesnių vyriausybių darbo laikotarpiu? Už kokius ypatingus nuopelnus kai kurie tam tikrų partijų atstovai buvo paskirti į aukštus postus? Ypač norisi tai sužinoti prieš balsavimą pirmajame Seimo rinkimų ture, kuris vyks 2020 metų spalio 11 dieną, kai Seimo nariai bus renkami pagal partijų sąrašus.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
