VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. Danija, kuri bandė kiek įmanoma labiau sugriežtinti dujotiekio statybą, rado priežastį, dėl kurios vėl delsiama, rašo Sputnik radijui autorė Marija Smirnova.
"Nord Stream-2" susiduria su vis naujomis kliūtimis. Dabar negalite naudoti inkarinių laivų. Danija nesuteikia leidimo, nes mano, jog tai gali būti pavojinga — tokie laivai gali paliesti nesusprogusius šaudmenis Baltijos jūros dugne.
Tačiau "Nord Stream 2 AG" operatorius taip pat bando rasti išeitį iš šios situacijos — siūlo naudoti vamzdžio sluoksnį, kurį laikys ne inkaras, o laivas su dinaminiu pozicionavimu.
Remiantis Danijos atsakymu į šį pasiūlymą, bus aišku, ar klausimas yra tikrai saugus, ar jame yra kažkas kita. Ši šalis paskutinė išdavė statybos leidimą — to siekė per dvejus su puse metų. Be to, nebuvo jokių objektyvių atsisakymo priežasčių — šalis tiesiog vilkino laiką, galų gale patvirtindama dujotiekio trasą tik praėjusį rudenį.
Be to, pirmasis "Nord Stream-2" tuose pačiuose vandenyse buvo gražiai pastatytas naudojant laivus su inkariniu pozicionavimu. Bet šį kartą tai neva per daug pavojinga.
"Visos šalys, kurios dalyvauja projekte, patirs tik naudą. Tiesioginis dujų tiekimas be antkainių visada teikia malonumą. Tiesa, yra ir tokių, kurie aktyviai priešinasi. Bet viskas, ką jie gali padaryti, tai daryti spaudimą savo sąjungininkams ir bandyti atidėti statybas — mažai tikėtina, kad tai sustabdys", — rašo ji.
JAV bando aktyviai kištis, nes kai "Nord Stream-2" bus paruoštas, niekam nebereikės amerikietiškų skalūnų dujų. Todėl Vašingtonas bando daryti spaudimą visiems, kuriuos gali pasiekti. Gerai, kad ne viską pasaulyje sprendžia geopolitika — taip pat yra ekonomika, pagrįsta tiksliais skaičiavimais ir nauda.
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Jie bus nutiesti nuo Rusijos krantų iki Vokietijos palei Baltijos jūros dugną.
Kai kurios valstybės, ypač Ukraina ir JAV, nepritaria projektui. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, o Vašingtonas yra suinteresuotas reklamuoti savo suskystintas dujas Europos rinkoje. Lietuva, Latvija, Lenkija savo ruožtu projektą laiko "politiškai motyvuotu".
Praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos, kad tiesimą vykdančios bendrovės nedelsdamos nutrauktų statybas. Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Gegužės mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Vašingtonas rengia naujas ribojamąsias priemones dujotiekiui, kad užkirstų kelią jo paleidimui.
Tuo pat metu Maskva, taip pat Berlynas ir Viena ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai komercinis projektas ir skirtas pagerinti Europos valstybių energetinį saugumą. Norvegija taip pat rėmė statybas.
