VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda perskaitė pirmąjį metinį pranešimą apie situaciją šalyje. Prezidento kalba buvo transliuojama Lietuvos Seimo YouTube kanale.
Lietuvos vadovas įvertino koronaviruso pandemijos situaciją, pakomentavo situaciją vidaus ir užsienio politikoje, taip pat palietė tokias temas kaip Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) statybos, istorinis ginčas su Rusija ir korupcija Lietuvoje.
Tradiciškai Lietuvos prezidentai skaito metinį pranešimą per Seimo pavasario sesiją. Praėjusių metų birželio mėnesį Seimo posėdyje buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė perskaitė paskutinį — dešimtąjį pranešimą.
Dėl koronaviruso pandemijos ir Lietuvoje galiojančių apribojimų parlamentas paprašė gyventojų nuotoliniu būdu stebėti susirinkimą, nes uždarose patalpose žmonių skaičius negali viršyti 150.
Gitanas Nausėda valstybės vadovo pareigas pradėjo eiti pernai liepos 12 dieną.
Rinkimų kampanijos metu Nausėda pažadėjo sukurti "gerovės valstybę", tam tikslui jis inicijavo kelias mokesčių reformas.
"Gerovės valstybė"
Savo kalbos Seime pradžioje prezidentas teigė, kad svarbiausias trijų dešimtmečių Lietuvos tikslas buvo integruotis į Vakarų pasaulį politine, kultūrine ir ekonomine to žodžio prasme. Tačiau greta jo buvo iškeltas kitas didysis Lietuvos tikslas — teisinga, žalia, inovatyvi gerovės valstybė.
Šalies vadovas teigė, kad gerovės valstybė prasideda ne nuo ekonominių ir socialinių rodiklių, o su pagarba, abipusiu pasitikėjimu, atsakomybe už bendrus interesus ir savitarpio pagalba. Prezidentas pabrėžė, kad tiek suvokimas, kad esi atsakingas ne tik už save, tiek pagarba esančiam kitoje mąstymo stovykloje, vis dar yra Lietuvos siekinys.
"Tik pasitikėdami vienas kitu galime įveikti Lietuvai kylančias išorines grėsmes. Žinome jas ir nuosekliai stipriname savo valstybės saugumą. Tačiau kartais atrodo, kad didžiausias mūsų priešas esame mes patys", — sakė prezidentas.
"Valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno"
Pasak prezidento, gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Anot jo, asmeniniai ir grupiniai interesai dominuoja beveik visose srityse.
"Dėl šių priežasčių pasisakiau prieš Seimo rinkimų kartelės mažinimą, nes žaidimo taisyklių keitimas likus mažiau nei metams iki rinkimų yra ne demokratijos stiprinimas, o sąlygų sau pasigerinimas", — sakė jis.
Valstybės vadovas teigė, kad jį glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams.
"Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą — nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas — ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas — ne kritika dėl kritikos. Visų darbas — kurti bendrą gėrį", — sakė prezidentas.
Koronavirusas parodė, kas yra kas
Anot prezidento, koronaviruso pandemijos metu Lietuvos žmonės parodė pavyzdį, kaip bendrauti tarpusavyje, kaip gerbti ir prisiimti atsakomybę už bendrą būvį.
"Jūs sukūrėte dešimtis pilietinių iniciatyvų, kurios žaibiškai sutelkė bei organizavo pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims ir pirmose kovos su virusu linijose stovintiems specialistams. Jūs drausmingai laikėtės karantino reikalavimų. Jūs vykdėte savo profesines pareigas ir tuo pat metu tvarkėtės su asmeniniais ir šeimyniniais rūpesčiais, kurie slėpėsi po žodžių junginiu "likite namuose". Jums už tai nuoširdžiai dėkoju", — sakė jis.
Jis sakė, kad šimtai tūkstančių žmonių buvo ištirti dėl koronaviruso, tačiau virusas savo ruožtu patikrino visus ir atskleidė visuomenės ir valstybės sistemos trūkumus.
Nausėda pažymėjo, kad koronavirusas parodė, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o kas linkęs į tuščią retoriką ir destruktyvius veiksmus. Šalies vadovo teigimu, ekspertai ir pilietinė visuomenė išlaikė "viruso testą", parodydami savo profesionalumą ir atsidavimą.
"Verslas pasitikrino vertybes ir lankstumą. Vieni problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, kiti gi savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems arba greitai prisitaikė gaminti reikiamą įrangą. Lankstumą, gebėjimą reaguoti operatyviai, be biurokratinių vilkinimų priimti sprendimus tikrinosi ir politikai, ir valstybės institucijos. Anaiptol ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi", — pareiškė jis.
Prezidentas pripažino, kad buvo vėluojama imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą medicinos įstaigose. Taip pat, pasak Nausėdos, stokojama ryžto ir vėluojama imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje. 8 ar 10 procentų numatytos sumos, kuri pasiekė Lietuvos verslą, nėra tai, ko šiandien tikimasi iš valstybės, pabrėžė šalies vadovas.
"Astravo AE yra ir mūsų dvylika metų trunkanti klaida"
Savo metiniame pranešime Nausėda pripažino, kad Baltarusijos AE yra Lietuvos klaida.
Anot jo, Vilnius imasi priemonių, kad iš trečiųjų šalių į Lietuvą nepatektų nesaugi elektra.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva ir toliau kels BelAE klausimą tarptautinėje bendruomenėje, reikalaudama atsakomybės, tačiau kartu pabrėžė, kad "vietinės reikšmės memorandumai" šiuo atveju nepadės.
"Juk akivaizdu, kad šis atominis monstras kelia grėsmę ne tik Baltarusijos kaimynams, bet ir visam regionui. Tačiau mūsų vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės. Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkimės su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus", — sakė valstybės vadovas.
Užsienio politika
Kalbėdamas apie užsienio politiką, Lietuvos vadovas pabrėžė Vilniaus ir transatlantinių sąjungininkų santykių svarbą bei aktyvų šalies vaidmenį skatinant Rytų partnerystę.
"Santykiai su Lenkija grįžo į strateginį glaudaus bendradarbiavimo lygmenį. Baltijos šalys dabar turi puikią progą pasitikrinti, ar tvirta draugystė apsiriboja vien šventinėmis deklaracijomis, ar atlaiko ir ekonominio bei finansinio solidarumo svorį", — sakė jis, komentuodamas bendradarbiavimą su Lenkija.
Anot jo, šalių tarpusavio susitarimo paieškas palengvina ir tai, kad Baltijos šalys išeina iš BRELL energetinio žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija), kuris tariamai yra skirtas pakelti Baltijos šalių energetikos sistemų saugumą ir nepriklausomybę "į kokybiškai naują lygį".
Nausėda taip pat palankiai įvertino dialogo su Baltarusija atnaujinimą. Jis pabrėžė, kad Minsko suverenitetas atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Nesutarimai su Rusija dėl istorijos
Šalies vadovo teigimu, Lietuvos ir Rusijos santykiuose vis dar yra neįveikiamų kliūčių, kurios net sustiprėjo.
Nausėda patikino, kad Lietuva nesutiks su Kremliaus siekiu istoriją paversti "politikos tarnaite".
"Kalbu apie Kremliaus pastangas užmauti tragišką daugeliui tautų XX a. vidurio istoriją ant valdžios interesų kurpalio, paversti istoriją klusnia politikos tarnaite. Lietuva su tuo niekada nesutiks — pernelyg brangiai mums tai kainavo", — mano prezidentas.
Apie korupciją
Prezidentas savo kalboje priminė skandalą Lietuvos teismų sistemoje, kuris pernai sukrėtė visą šalį. Valstybės vadovas pažymėjo, kad sistema dar neatsigavo nuo šios istorijos.
Prezidentas pareiškė, kad yra ir bus nepakantus nesąžiningiems teisėjams, ir pažadėjo užkirsti kelią "bandymams politizuoti teisingumo sistemą, paversti teismus politinių interesų įnagiais ar įkaitais".
Komentuodamas situaciją su Seime dar nepaskirtų Konstitucinių ir Aukščiausiųjų teismų teisėjais jis teigė nesitaikstęs su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet mato geresnių kandidatų.
Be to, valstybės vadovas savo prioritetu pavadino skaidrius viešuosius pirkimus ir kovą su korupcija.
"Sėkmės atveju sutaupytume lėšas, kurias galėtume skirti sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms ir kitoms socialinėms reikmėms", — žadėjo prezidentas.
Pasako šalies vadovo, visuomenę piktina pastaruoju metu padažnėję korupcijos skandalai, tačiau tai yra neišvengiamas "ligos gydymo etapas". Anot jo, neatvėrus pūlinio, neįmanoma pašalinti infekcijos.
