Vokietija sukritikavo galimas JAV sankcijas "Nord Stream-2" projektui.
Bundestagas jas išvadino "neteisėtu įsikišimu" į teisinę sistemą ir "tiesioginiu išpuoliu" prieš Vokietijos ir Europos suverenitetą. Ekonomikos ir energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas pažymėjo, kad sankcijos yra skirtos ne tik įmonėms, bet ir vyriausybėms.
Deputatas taip pat mano, kad JAV rūpinasi ne sąjungininkais, o savo ekonominiais interesais, o tiksliau — Amerikos dujų tiekimu Europai.
Pasak ekspertų, apribojimai turės įtakos ne tik Vokietijos, bet ir kitų Europos šalių ekonomikai.
"Nord Stream-2" sankcijų įstatymo projektas anksčiau buvo pateiktas JAV Senatui. Juo siūloma išplėsti galiojančias ribojamąsias priemones. Dokumente numatytos sankcijos draudimo įmonėms, draudžiančioms laivus, tiesiančius dujotiekį.
"Nord Stream-2" projektas
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekių, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos, o jame dalyvauja nemažai Europos įmonių.
Keletas valstybių, ypač Ukraina ir JAV, nepritaria projektui. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, o Vašingtonas yra suinteresuotas reklamuoti savo suskystintas dujas Europos rinkoje. Lietuva, Latvija, Lenkija savo ruožtu vamzdyną laiko "politiškai motyvuotu".
Praėjusių metų gruodį JAV įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos statybų bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą.
Vienas iš laivų, galinčių užbaigti statyti dujotiekį "Nord Stream-2", yra MRTS kompanijos inkarinė barža "Fortuna" su 12 taškų pozicionavimo sistema. Antrasis kandidatas yra "Akademik Čerskij" su dinamine pozicionavimo sistema. Abu laivai dabar yra Mukrano uoste, "Nord Stream-2" logistikos bazėje.
Projektą remia Maskva, Berlynas ir Viena. Šalys ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai komercinis projektas ir skirtas Europos valstybių energetiniam saugumui pagerinti. Norvegija taip pat pasisako už statybas.
