VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Tikrasis Rytų partnerystės programos tikslas yra Azerbaidžano, Armėnijos, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos atitrūkimas nuo Rusijos, o ne jų suartėjimas su Europos Sąjunga, pažymėjo knygos "33 naivūs klausimai apie Rytų partnerystę" portalo "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Aleksandras Nosovičius ir portalo politikos apžvalgininkas Aleksejus Iljaševičius.
Ketvirtadienį "RuBaltic.ru" surengė "online" seminarą "Posovietinė erdvė tarp Rusijos ir Vakarų: kelio pasirinkimas buvusioms sovietinėms respublikoms". Jame dalyvavo politiniai veikėjai, žurnalistai ir politologai iš Baltarusijos, Latvijos, Moldovos, Rusijos ir Ukrainos.
"Programa parodė savo destruktyvų potencialą, tapusi Ukrainos krizės detonatoriumi. Rytų partnerystėje dalyvaujančios šalys neturi narystės ES perspektyvos, nepriartina prie Europos standartų ir Europos gyvenimo kokybės", — pažymėjo Nosovičius.
Knygos autoriai situaciją palygina su Baltijos šalimis. Jie pažymi, kad respublikos pasitraukė iš TSRS sudėties kaip labai išsivysčiusios valstybės, turinčios unikalią pasaulio mastu aukštųjų technologijų pramonę radijo elektronikos, jūrų reikalų, branduolinės energijos srityje, o kaip ES dalis yra "technologiškai atsilikusios ekonomikos, kurios specializuojasi smulkų intelektualinių paslaugų srityje".
Knyga sukėlė plačią diskusiją tarp ekspertų. Daugelis pabrėžė, kad ES reikalinga ši programa, jog posovietinės šalys atsitrauktų nuo Rusijos, taip pat atkreipė dėmesį į projekto beprasmiškumą.
Taigi, partijos "Latvijos rusų sąjunga" pirmininkas Miroslavas Mitrofanovas Rytų partnerystę pavadino Lenkijos ir Baltijos valstybių atkaklumo plėtoti santykius su buvusiomis TSRS respublikomis pasekme. Anot jo, po įstojimo į ES šios šalys paprašė leisti joms kontroliuoti posovietinę erdvę.
Savo ruožtu, Atstovų rūmų deputatas, Nuolatinės užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas, Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Olegas Gaidukevičius pareiškė, kad tai yra geopolitinis projektas, kuriuo siekiama susilpninti Rusijos įtaką posovietinėje erdvėje, tuo tarpu Europos Sąjunga nesprendžia Rytų partnerystės šalių problemų.
"Yra tik integracijos iliuzija. Šiuo atžvilgiu Baltarusija mato Rytų partnerystę kaip savo pozicijos išreiškimo platformą ir, jei įmanoma, naudoja ją ekonominiais tikslais, pirmiausia siekdama pagerinti ekonominį bendradarbiavimą su ES", — paaiškino Baltarusijos deputatas.
Knygos autoriai pareiškė, kad Baltarusija ir Armėnija labiausiai domina Briuselį ir Vašingtoną, nes šioms šalims daromas toks pat spaudimas kaip ir anksčiau Moldovai ir Ukrainai. Pažymima, kad iš jų reikalaujama pasirinkti — prisijungti prie senosios vienpolės pasaulio tvarkos ar dalyvauti statant naują.
"Prisijungimas prie tokios pasaulio tvarkos praktikoje reiškia virsmą kultūrine, ekonomine ir demografine kolonija. Aktyvus dalyvavimas ES Rytų partnerystės programoje lemia būtent tokį rezultatą", — sakoma pranešime spaudai.
Rytų partnerystės viršūnių susitikimas vyko vaizdo konferencijos formatu birželio 18 dieną. Jame dalyvavo ES institucijų vadovai, valstybių narių lyderiai ir Rytų partnerystės šalių atstovai. Programa vienija ES šalis ir šešias Rytų Europos šalis: Moldovą, Armėniją, Gruziją, Baltarusiją, Azerbaidžaną ir Ukrainą.
