VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad reikia skubiau susitarti dėl ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo instrumentų, kad šalys narės galėtų kuo greičiau pasinaudoti jais, siekdamos ekonomikos skatinimo ir reformų įgyvendinimo, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Apie tai jis pasakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) vaizdo konferencijos metu, kurioje Europos Sąjungos (ES) lyderiai pasidalijo pozicijomis dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo turinio bei skirstymo principų.
Šalies vadovas pažymėjo, kad ES biudžetas ir Europos gaivinimo fondas turėtų būti vienodai ambicingi ir sąžiningi — visos valstybės narės turi turėti galimybių pasinaudoti jais, atsižvelgdamos į objektyvius kriterijus.
Lietuva pasisako už didesnį finansavimą ES tradicinėms politikos kryptims — sanglaudai ir žemės ūkiui, reikšmingai prisidedančioms, siekiant žaliosios ekonomikos ir klimato kaitos tikslų. Lietuva pasiryžusi ir toliau kelti tiesioginių išmokų konvergencijos klausimą.
"Tris kartus besiskiriantis išmokų dydis tarp Bendrijos šalių yra nepriimtinas", — pasakė Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad ES turi įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus užtikrinti tinkamą Ignalinos AE uždarymo ir Kaliningrado specialiosios tranzito programos finansavimą. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad ES saugumas yra prioritetinis klausimas, tad investicijos ir politinis dėmesys Karinio mobilumo priemonės finansavimui turėtų būti stiprinamas.
Kalbėdamas apie Europos gaivinimo fondo skirstymo principus, Nausėda pabrėžė, kad lėšų paskirstymo valstybėms narėms kriterijai turi remtis pandemijos poveikiu ekonomikai ir naujausiais statistikos duomenimis.
Pasak Prezidento, Europos gaivinimo instrumentas neturi būti kuriamas daugiamečio ES biudžeto sąskaita. Kalbėdamas apie kovai su klimato kaita skirtą instrumentą — Teisingo perėjimo fondą, Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva palaiko nuostatą dėl fondo panaudojimo platesne geografine ir tematine apimtimi.
Anksčiau EK pateikė pasiūlymus dėl daugiamečio ES biudžeto 2021–2027 metams, taip pat Europos Sąjungos atkūrimo nuo krizės, kurią sukėlė kova su naujojo koronaviruso plitimu, projekto, kurio suma siekia 750 milijardų eurų. Šiuos Europos Komisijos pasiūlymus turi patvirtinti ES šalys ir Europos Parlamentas.
Dabartiniame ES biudžeto projekte siūloma sumažinti Sanglaudos fondo lėšas. Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, kurios palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, įskaitant "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizavimą su kontinentine Europa. Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokėjimų.
Vilnius mano, kad naujojo biudžeto pasiūlymai yra nepriimtini. Kalbama apie sanglaudos politikos ir žemės ūkio subsidijų mažinimą.
