Rusijos elektros eksporto vakarų kryptimi statistika
Pirmiausia, tik viena įmonė turi teisę eksportuoti elektros energiją už Rusijos ribų — PJSC "Inter RAO", kurios 66 proc. akcijų kontroliuoja valstybė, o likusiomis dalimis laisvai prekiaujama biržose. Taip, teisingai — gamtinių dujų ir galutinio jų perdirbimo produkto — elektros energijos — eksportas į Rusiją neįmanomas be veiksmingų privačių savininkų dalyvavimo. Taigi, norint gauti BRELL elektros energijos tiekimo statistiką, reikia pažiūrėti į "Inter RAO" duomenis — jie nėra slapti.
2019 metais elektros energijos tiekimas per vakarinę Rusijos sieną atrodė taip: Ukrainai — nulis, Baltarusijai — nulis, Suomijai — 7,023 milijardo kilovatvalandžių, Estijai — nulis, Latvijai — nulis, Lietuvai — 6,286 milijardo kilovatvalandžių. Palyginti su 2018 metais, augimas sudarė 1,7 procento Suomijos, o 42,4 procento — Lietuvos atžvilgiu.
Kaip vertinti begalinį Lietuvos politikų riksmą dėl neįtikėtino energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos padidėjimo, spręskite patys, mieli skaitytojai. Leiskite jums priminti, kad bet koks garsas, įskaitant Lietuvos politikų žodžius, yra oro virpesiai akustiniais dažniais, ir šioje aksiomoje nėra politinių nuostatų. Nieko asmeniško, tik fizika.
Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę užtikrins Europos tiekėjai
Iš kur atsirado nuliai elektros tiekime Latvijai ir Estijai? Ogi Rusija neturi prekybos sutarčių su šiomis valstybėmis, nėra "Inter RAO" sutarčių su šių šalių energetikos įmonėmis. O Lietuvoje "Inter RAO" turi patikimą prekybos partnerę — lietuvišką įmonę, kurios pavadinimas sudėtingas "InterRAOLietuva". Ir neieškokite čia garsaus "rusiško pėdsako" — čia jo nėra!
"Inter RAO" neturi kontrolinio akcijų paketo "InterRAOLietuvoje" ir niekada to neturėjo. 51 % "InterRAOLietuva" akcijų priklauso Suomijos įmonei "RAONordicOy", taigi, Lietuvos energetikos sektorius yra išskirtinai Europos kapitalas, "agresyvios Rusijos" pėdsako čia nėra ir negali būti, viskas gerai, nepriklausomybei nekyla jokia grėsmė. Na, faktas, kad "RAONordicOy" 100 procentų priklauso "Inter RAO", apskritai neturi nieko jaudinti, nes tai visai kas kita, tą reikia suprasti.
Kadangi Suomijos įmonė neturi dukterinių įmonių Latvijoje ir Estijoje, nėra ir tiesioginių elektros energijos iš Rusijos tiekimų. Tarp Baltarusijos ir Lietuvos energetikos sistemų yra elektros linijų, Vyborge yra nuolatinės srovės įdėklas, per kurį elektra tiekiama iš Rusijos į Suomiją, yra du jūriniai kabeliai ir du nuolatinės srovės įdėklai tarp Estijos ir Suomijos.
Tarp Rusijos ir Estijos yra elektros linijų, tačiau jos nėra naudojamos elektros tiekimui. Priežastys? 2019 metų žiniasklaidos archyvuose galima susirasti daugybės Estijos politikų kūrybinių iniciatyvų, kad Rusijos elektros energiją yra tiesiog gyvybiškai svarbu papildomai apmuitinti, kad Rusijos energetikos pajėgumai nesužlugdytų visų Estijos jėgainių.
"Inter RAO" dirba stebėtinai jautrūs žmonės — sužinoję, kaip nerimauja Estijos politikai, jie iškart nuramino: nesijaudinkite, nebus elektros energijos iš Rusijos. Na, o Lietuvos įmonė "InterRAOLietuva" siūlo elektros tiekimą konkurencingomis kainomis Europos energijos biržoje "NordPool", tačiau "Inter RAO" neturi teisės tam prieštarauti — Baltijos šalyse galioja ES taisyklės, tad tegul ir prekyba vyksta pagal šias taisykles.
Jei Estijos energetikams nepatinka sąlygos, kurias siūlo "InterRAOLietuva", jokių problemų — visada galite susitarti su suomiais iš "RAONordicOy", jie taip pat priklauso Europos Sąjungai, taigi, viskas gerai. Be abejo, lygiai tokie patys algoritmai galioja ir Latvijai — jiems taip pat nėra reikalo garsiai reaguoti į elektros tiekimus iš Rusijos, jie gali išspręsti visas problemas tiekdami 100 procentų Europos elektros energijos iš Lietuvos ir iš Suomijos per Estiją.
Ir dar kartą apie Baltarusijos AE perspektyvas
Atmetus ironiją, BRELL schema, atsižvelgiant į tai, kad trūksta tiesioginių elektros energijos iš Rusijos į Latviją ir Estiją, yra rimčiausias šių šalių argumentas, kad nereikėtų dalyvauti begalinėse Lietuvos iniciatyvose prieš Baltarusijos atominę elektrinę.
Naujų elektros linijų tarp Latvijos ir Baltarusijos projekto įgyvendinimas reikš, kad Lietuvos, kaip tranzitinės Rusijos energijos šalies, pozicija Baltijos šalių energetikos rinkoje susilpnės. Atsisakymas teikti tokias atsargas sustiprina Lietuvos, kaip tranzito šalies, pozicijas, ir tai nesukelia entuziazmo Rygoje ar Taline.
Jei Baltarusija pasiūlys komerciškai patrauklias elektros energijos, kurią gamins Baltarusijos AE, kainas, tiesiog nebus logiškos priežasties atsisakyti projektuoti naują Latvijos ir Estijos elektros liniją. Juo labiau, jei ES primygtinai reikalaus tęsti laipsnišką Narvos elektrinių, eksploatuojančių naftos skalūną ir išmetančių į atmosferą per daug anglies dioksido, eksploatavimo nutraukimą.
Ir dar viena, jau grynai techninė detalė apie tai, kas yra nuolatinės srovės įdėklas. Šis prietaisas naudojamas siekiant užtikrinti elektros srautą tarp dviejų nesinchronizuotų energijos sistemų. Bet kokia kintama srovė turi daug tam tikrų savybių — be dažnio, svarbios ir aktyvioji bei reaktyvioji galia ir pan.
Lengviausias būdas yra įsivaizduoti įdėklą kaip "juodąją dėžę", apimančią kintamąją srovę su charakteristikų rinkiniu Nr. 1, įdėklo viduje srovė tampa pastovi, po to ji gauna charakteristikų rinkinį, veikiantį energetikos sistemoje Nr. 2. Ir nors energijos sistemos nėra sinchronizuotos, tekėjimas vyksta gana ramiai — būtent todėl įdėklai yra naudingi. Tačiau tai, kad gali būti pateiktas toks paprastas aprašymas, dar nereiškia, kad įdėklas yra kai kas paprasto.
Energetikos tiltui tarp Švedijos ir Lietuvos nuolatinės srovės įdėklą suprojektavo ir pastatė žinoma įmonė "ABB", tačiau per pirmuosius 24 eksploatavimo mėnesius jis sugedo 20 kartų. Trumpai tariant, tai yra labai sunku ir labai brangu. Manoma, kad aukštos įtampos maitinimo šaltinio įrengimas yra ekonomiškas, jei srautai per jį sudaro bent 1000 megavatvalandžių per metus. Taip, teisingai — straipsnio pradžioje "Inter RAO" pateikta eksporto statistika nėra atsitiktinė. Neatsitiktinai dar kartą priminsiu: Baltarusijos AE statoma lėšomis, gautomis iš tarpvalstybinės paskolos iš Rusijos, paskolos suma yra dešimt milijardų dolerių. O kaip visa tai susiję — kitą kartą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
