VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Labdaros ir paramos fondo direktorius kaltinamas pasisavinęs beveik 100 tūkst. eurų, dar 11 tūkst. eurų jis pasisavino iš kitos įmonės, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Labdaros ir paramos fondo direktoriui pareikšti įtarimai dėl didelės vertės turto pasisavinimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, neteisingo duomenų apie pajamas pateikimo ir dokumentų klastojimo.
Ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad 2015-aisiais metais Kaune įkurtą labdaros ir paramos fondą jo direktorius naudojo nusikalstamai veiklai maskuoti ir nė neketino užsiimti jokia fondo paskirtį atitinkančia veikla. Prisidengiant fondu buvo vykdomi automobilių pirkimo ir pardavimo sandoriai, klastojami dokumentai, gryninami neapskaityti pinigai ir apgaulingai tvarkoma buhalterija.
Tyrėjai išaiškino, kad į fondo sąskaitą buvo mįslingai gauta didelė, daugiau nei 185 tūkst. eurų siekianti suma, kuri nebuvo pagrįsta jokiais dokumentais, įrašais buhalterinėje apskaitoje ar ūkinių operacijų registruose. Direktorius, būdamas vienasmenis šio fondo valdytojas, iš fondui priklausančios banko sąskaitos išgrynino per 170 tūkst. eurų, neužpildydamas nė vieno reikiamo buhalterinės apskaitos dokumento. Įtariama, kad pinigai buvo panaudoti ne fondo veiklai. Kiek vėliau iš fondo sąskaitos buvo išgryninta dar apie 93 tūkst. eurų. Pinigai nebuvo apskaityti, todėl įtariama, kad direktorius šią sumą pasisavino savo reikmėms.
Išaiškinta dar viena paini schema. Tyrimo duomenimis, be jokių apskaitos dokumentų fondo vardu buvo įsigyti net 28 automobiliai, kurių pirkimo vertė viršijo 72 tūkst. eurų, vienas automobilis buvo parduotas, už jį gauta apie 4 tūkst. eurų. Išaiškinta nusikalstama veiksmų grandinė, kuomet užsienio šalyse automobilius su suklastotais dokumentais pirko kiti žmonės, o automobiliams atkeliavus į Lietuvą fondo direktorius, siekdamas pasipelnyti, juos registravo labdaros ir paramos fondo vardu, klastojo pirkimo–pardavimo sutartis ir gavo už tai atlygį. Visa tai buvo daroma siekiant palengvinti automobilių transportavimą iki tikrojo savininko kitoje užsienio šalyje.
Pareigūnai išsiaiškino dar vieną to paties asmens anksčiau vykdytą nusikalstamą aferą. Tas pats asmuo, anksčiau būdamas kitos įmonės direktoriumi, taip pat apgaulingai tvarkydamas buhalteriją, vengė mokesčių, teikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pasisavino beveik 11 tūkst. eurų.
Griežčiausia Baudžiamojo kodekso bausmė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą — laisvės atėmimas iki 10 metų. Didžiausia bausmė už apgaulingą buhalterijos tvarkymą — iki 4 metų nelaisvės. Už juridinio asmens naudojimą neteisėtai veiklai nuslėpti griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki 2 metų. Už neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, kai suma viršija 100 MGL, numatoma griežčiausia bausmė — laisvės atėmimas iki 4 metų.
Prokurorui surašius kaltinamąjį aktą baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
