Baltijos šalys ketina kartu atnaujinti karinį jūrų laivyną

© Photo : korabli.euМинный тральщик Ugandi (M315) ВМС Эстонии
Минный тральщик Ugandi (M315) ВМС Эстонии - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Dabar visų trijų Baltijos šalių karinė vadovybė skaičiuoja, kiek tai kainuos valstybių biudžetams

VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Baltijos šalys svarsto galimybę surengti vieną trijų šalių karinio jūrų laivyno atnaujinimo konkursą, praneša "ERR" portalas.

Atnaujinimą planuojama atlikti įgyvendinant projektą "Naval Vision 2030". Pažymima, kad trijų Baltijos valstybių laivai gali būti nurašomi per 15 metų.

ПВО NASAMS для Вооруженных сил Литвы - Sputnik Lietuva
Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS

Laivą pirkti yra brangu, todėl Baltijos šalys nori sutelkti savo išteklius. Estijos karinio jūrų laivyno vadas Juris Saska pažymėjo, kad aukščiausioji karinė vadovybė aptarė šį planą maždaug prieš metus ir galiausiai jį patvirtino.

"Dabar mūsų užduotis yra pateikti pirminius skaičius iki rudens, kad suprastume, kiek pinigų reikės visam tam. Bet čia taip pat turėsime atsižvelgti į tai, kad per 10–15 metų šios išlaidos gali smarkiai pasikeisti", — sakė jis.

Pagrindinis Baltijos šalių karo laivų tipas yra minų traleris. Anot Saskos, jie yra optimalūs Baltijos šalims. Tačiau užsakydama naujus laivus, karinė vadovybė ketina atsižvelgti į naujus poreikius.

Anot jo, Baltijos šalys siekia vykdyti paviršiaus kontrolę, kad atremtų taikinius, laivus ir kitus objektus.

"Taip pat būtina užtikrinti oro erdvės kontrolę. Ir, be abejo, būtinos kontrolės sistemos, kad jei negalėtume pataikyti į taikinį, mes bent žinotume, kur jis yra", — aiškino vadas.

Baltijos šalys aktyviai perka karinę techniką, aiškindamos, kad tai susiję su "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Neris, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva
Lietuvoje planuojama statyti ilgiausią tiltą Baltijos šalyse

Maskva ne kartą pabrėžė, kad niekas nesiruošia pulti Baltijos regiono, o Vakarų šalys tiesiog naudojasi "Rusijos grėsmės" mitu, kad pritrauktų kuo daugiau karių ir ginklų prie Rusijos sienų.

Kaip interviu Sputnik Lietuva anksčiau pažymėjo ekspertas Ivanas Konovalovas, Baltijos šalys nori išleisti lėšas karinei sferai, nes baiminasi, jog sumažės NATO ir JAV skiriamas finansavimas.

Anot jo, jei Lietuva, Latvija ir Estija sumažins gynybai skiriamą BVP procentą, Vakarų aljansui tai bus patvirtinimas, kad nėra "grėsmės iš Rytų".

Naujienų srautas
0